Skaitiniai „Aktyvus klausymasis konsultavimo proceso metu”

2.1 Aktyvaus klausymosi svarba efektyviam besimokančiųjų konsultavimui

Aktyvus klausymasis yra naudingas konsultavimo proceso metodas. Šis metodas nėra lengvas, nes norint jį taikyti, suaugusiųjų švietėjas-konsultantas turi sutelkti visą savo dėmesį į tai, ką sako besimokančioji, įsisavinti ir suprasti turinį. Tai yra pagrindinė savybė, kurios reikia norint sumaniai vesti konsultavimo procesą, prireikus formuluoti papildomus klausimus ir atsakymus. Šis gebėjimas padės suaugusiųjų švietėjui-konsultantui suprasti ir aptarti besimokančios moters idėjas bei pasiūlymus, kylančius pokalbio metu.

Yra šeši pagrindiniai aktyvaus klausymosi įgūdžiai, kurie yra vienodai svarbūs efektyviam suaugusiųjų švietėjo-konsultanto ir besimokančiosios bendravimui (žr. toliau pateiktą diagramą):

 

6 pagrindiniai aktyvaus klausymosi įgūdžiai

2.2 Kliūtys, trukdančios taikyti aktyvaus klausymosi metodą besimokančių moterų konsultavimo proceso metu

Gali būti išorinių ir vidinių kliūčių, trukdančių aktyviai klausytis. Kartais dėl įvairių trukdžių, nuovargio ar kitų trikdžių, kylančių iš aplinkos (pvz., triukšmo, blogos vietos ir pan.), labai sunku sutelkti dėmesį į tai, ką sako kitas žmogus. Geras klausytojas taip pat neturėtų pernelyg susikoncentruoti į tai, ką jis nori pasakyti, nes tuomet jis nesiklauso besimokančiosios pranešimo turinio. Klausytojas taip pat neturėtų pertraukinėti, kol kitas asmuo kalba, ir daryti skubotų išvadų. Šį gebėjimą turintis suaugusiųjų švetėjas-konsultantas turėtų atsiriboti nuo visų trukdžių ir sutelkti visą savo dėmesį į pašnekovę, kad nepraleistų jokios konsultavimo procesui svarbios informacijos. Ženklai, rodantys pašnekovei, kad suaugusiųjų švietėjas-konsultantas jos klausosi, gali būti šie: akių kontaktas, emocinės reakcijos, linktelėjimas, reiškiantis pritarimą besimokančiosios žodžiams ir kt.

Norint aktyviai klausytis, reikia būti plačių pažiūrų, nesmerkti kito žmogaus ir neprimesti savo nuomonės. Suaugusiųjų švietėjas-konsultantas turėtų būti atviras naujoms idėjoms ir galimybėms. Kartais didelė kliūtis konsultavimo proceso metu yra tvirta suaugusiųjų švietėjo-konsultanto nuomonė, primetanti labai schematiškus, nebūtinai tikslius sprendimus, kurie kažkiek apriboja besimokančiąją. Verta pristabdyti sprendimo priėmimą/vertinimą, nekritikuoti ir vengti ginčų, kylančių dėl skirtingų nuomonių.

2.3  Aktyvaus klausymosi metodai    

Pirmasis aktyvaus klausymosi įgūdis – gebėjimas sutelkti dėmesį į tai, ką sako besimokančioji. Reikia įdėti daug pastangų norint sutelkti visą dėmesį į žodžius, požiūrį ir emocijas – į visus besimokančios moters kalbos aspektus.

Kitas svarbus aktyvaus klausymosi aspektas – besimokančiosios informacijos ir emocijų refleksija, reikalinga tam, kad besimokanti moteris jaustųsi išklausyta ir suprasta. Refleksija yra aktyvaus klausymosi metodas, parodantis, kad ir klausytojas, ir kalbantysis yra tame pačiame taške. Pokalbio metu verta perfrazuoti turinį, kad patvirtintumėte, jog informacija yra išklausyta ir suprasta. Kartais gali įsivelti perdavimo klaidų, pavyzdžiui, kai norėdama perteikti tai, ką norėjo pasakyti, besimokančioji sumaišė žodžius. Taigi, refleksija ne tik patvirtina, kad asmuo klausosi, bet ir padeda pašalinti bendravimo klaidas.

Jei kas nors yra neaišku, verta užduoti klausimą, kad įsitikintumėte, jog informacija yra tinkamai suprasta arba norėdami išsklaidyti abejones. Svarbios aktyvaus klausymosi priemonės, padedančios suaugusiųjų švietėjui-konsultantui, yra atviri klausimai, pvz: „Ką manote apie...“, „Kokia jūsų nuomonė apie...?“, „ Apibūdinkite...“. Tai yra aiškinamieji ir tikrinamieji klausimai, padedantys suaugusiųjų švietėjui-konsultantui išspręsti konkrečią problemą. Suaugusiųjų švietėjas-konsultantas turėtų tinkamai reaguoti ir sutelkti dėmesį į tai, ko klausia besimokanti moteris. Tai padeda išlaikyti bendradarbiavimo dvasią.

Penktasis įgūdis, susijęs su aktyviu klausymusi, yra apibendrinimas, t. y. pagrindinių pokalbio temų perpasakojimas. Tai padeda patvirtinti ir susisteminti pašnekovo požiūrio supratimą, taip pat – apibrėžti abiejų šalių tarpusavio atsakomybę ir veiksmus. Šį įgūdį sudaro trumpas apibendrinimas, kaip buvo suprasta informacija, ir prašymas, kad pašnekovas padarytų tą patį. Apibendrinimo pavyzdys galėtų būti toks: „Leiskite man apibendrinti, ką pasakėte, kad įsitikinčiau, ar teisingai supratau. (...) Ar teisingai supratau?“.

Paskutinis aktyvaus klausymosi elementas – savo idėjų, pasiūlymų ir jausmų, susijusių su pokalbio turiniu, pateikimas. Tačiau šis aktyvaus klausymosi elementas turėtų būti paremtas gebėjimu suprasti kitą asmenį: norėdamas kalbėti apie panašią patirtį ar sprendimo būdą, suaugusiųjų švietėjas-konsultantas turi pažvelgti į problemą iš besimokančiosios perspektyvos. Vis dėlto, svarbu prisiminti, kad negalima primesti savo nuomonės. Besimokanti moteris turi suprasti, kad yra tam tikrų galimybių, tačiau pasirinkimas priklauso nuo jos. Taip pat verta paskatinti besimokančiąją pasiūlyti savo idėją.

2.4  Patarimai, kaip pagerinti aktyvaus klausymosi įgūdžius

Daugelis žmonių mano, kad jie yra geri klausytojai, tačiau iš tiesų taip būna ne visada. Gyvenime pasitaiko daug sunkumų, problemų iš aplinkos, kurie taip pat kyla dėl bendravimo klaidų. Norint būti geru klausytoju, reikia pašalinti visus trikdžius, atkreipti dėmesį į balso toną ir kūno kalbą. Verta siekti, kad 80 % būtų skirta klausymuisi, o 20 % -  kalbėjimui. Atkreipkite dėmesį į tai, jog neprivalote visą laiką atsakyti ar komentuoti. Kartais yra svarbu ir net būtina padaryti pertrauką – ji gali padėti susidėlioti ir susisteminti mintis. Atidus klausytojas taip pat yra ir stiprus vadovas.



Nuorodos savišvietai