Skaitiniai „Etikos principų taikymas besimokančių moterų konsultavime”
1.1. Konsultavimo etikos principai
Suaugusiųjų švietėjams svarbu gebėti suprasti konsultavimo etikos principus, nes tai yra pagrindiniai principai, pabrėžiantys konsultanto motyvaciją ir atsakomybę. Pagrindiniai etikos principai yra sąžiningumas, profesinė atsakomybė ir pagarba žmonių teisėms bei orumui.
Sąžiningumas: Konsultantai turi būti sąžiningi ir teisingi, jie turi žinoti savo profesinius privalumus ir trūkumus. Konsultantai turi gebėti suprasti savo įsitikinimus, vertybes, poreikius ir trūkumus bei šių veiksnių poveikį savo profesijai. Konsultantai turi stengtis kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti, kokios yra jų pareigos ir atsakomybės suinteresuotosioms šalims ir dirbti vadovaudamiesi šiais principais.
Profesinė atsakomybė: Konsultantai turėtų laikytis nustatytų etikos standartų, kurie atspindi tiek paties konsultanto požiūrį, tiek konsultanto profesiją apskritai. Be to, konsultantai taip pat turėtų vengti bet kokio galimo interesų konflikto, kuris gali kilti, ir laikytis įsipareigojimo niekam neatskleisti konfidencialios informacijos.
Pagarba žmonių teisėms ir orumui: Konsultantai turėtų su žmonėmis elgtis oriai ir pagarbiai, atsižvelgdami į kultūrinius skirtumus, savo pačių kultūrinę kilmę ir šališkumą bei į kliento teisę į autonomiją, privatumą ir konfidencialumą. Konsultantai turi gerbti visų žmonių pagrindines teises, orumą ir vertę. Jie turi gerbti asmenų teises į privatumą, konfidencialumą, apsisprendimą ir savarankiškumą. Konsultantai siekia geriau pažinti kultūrinius ir individualius skirtumus, įskaitant skirtumus, kurie atsiranda dėl amžiaus, lyties, rasės, etninės kilmės, tautybės, religijos, seksualinės orientacijos, negalios, kalbos ir socialinės bei ekonominės padėties.
Nuorodos savišvietai
1.2 Etikos kodeksai konsultavimo proceso pradžioje
Kiekvienas suaugusiųjų švietėjas-konsultantas gali dirbti įvairiuose specializuotuose sektoriuose, priklausomai nuo metodikos ir klientų. Kiekvienas su konsultavimo procesu susijęs ryšys yra pagrįstas asmeniniu abiejų šalių požiūriu. Todėl nacionalinės ir pasaulinės Koučingo profesionalų asociacijos parengė etikos kodeksus, kurie yra skirti tam, kad būtų sukurta bendra vertybių sistema, kuria profesionalūs konsultavimo srities specialistai galėtų vadovautis savo praktikoje. Be to, etikos kodeksuose yra pateikiamos taisyklės, kuriomis konsultantai gali vadovautis daugelyje situacijų, su kuriomis jiems gali tekti susidurti. Galiausiai, etikos kodeksai yra skirti tam, kad jais vadovaujantis būtų galima apibrėžti pagrindines konsultantų etikos ir moralės normas. Kiekvienas asmeninis konsultantas sutinka laikytis vieno etikos kodekso, tačiau konsultantai yra skatinami jį papildyti, kad visą gyvenimą laikytųsi įsipareigojimų išlaikyti etišką darbo vietą bei laikytis profesinių etikos principų.
Kalbant apie praktinę perspektyvą, konsultavimo proceso pradžia ne visada būna lengva, todėl vienas iš būdų palengvinti šį procesą yra sutelkti dėmesį į konsultuojamo asmens sąmoningumą. Konsultantas gali informuoti žmogų apie galimybę tobulėti, tačiau svarbiausi veiksniai konsultavimo procese yra kalba ir požiūris. Šio etapo tikslas nėra tikslas įtikinti žmogų, kad jis turi tobulėti: šiuo etapu siekiama informuoti asmenį apie galimybę tobulėti, siekti, kad žmogus pats norėtų ieškoti galimybių ir galiausiai – nustatyti su bendravimu susijusius žingsnius. Atsižvelgiant į tai, kad konsultavimo proceso metu pirmųjų pokalbių metu paaiškėja, kokie bus bendravimo tonas ir kalba, etikos kodeksai yra labai svarbūs, kad konsultantas galėtų jais vadovautis šiame labai svarbiame etape. Konsultantai, kurie tinkamai laikosi etikos ir moralės normų, vadovaujasi etikos kodeksais iškilus problemai arba ieškodami patarimų ir pritaiko juos praktiškai.
Etikos kodeksai nedaro įtakos konsultantų sąžiningumui: pagrindiniai principai, kuriais remiantis yra taikomi etikos kodeksai, yra konsultantų asmeninė ir profesinė patirtis. Realiais faktais paremta praktika yra esminis praktinius etikos principus lemiantis veiksnys, suteikiantis konsultantams galimybę nustatyti, taikyti ir praktiškai parodyti gerosios praktikos pavyzdžius.
Pagrindiniai pasauliniai ir nacionaliniai kodeksai yra Tarptautinės koučingo federacijos (ICF), Koučingo profesionalų asociacijos ir Tarptautinės koučingo asociacijos paskelbti kodeksai.
Šiuose kodeksuose yra skyriai, kuriuose yra paaiškinti pagrindiniai terminai ir apibrėžimai, taip pat – skyriai, kuriuose yra paaiškinti keli principai, pavyzdžiui: sąžiningumo, konfidencialumo, interesų konflikto ir profesinio elgesio principai.
Nuorodos savišvietai
1.3 Etikos standartai ir technologiniai pasiekimai konsultavimo srityje
Technologijų dėka keičiasi suvokimas apie konsultavimo sritį ir jos pateikimo
būdus. Dėl technologijų plėtros, suaugusiųjų švietėjai-konsultantai turi nuolat
tobulinti savo kompetencijas ir persikvalifikuoti. Svarbios technologinės
naujovės yra šios: programėlės, suteikiančios galimybę savarankiškai teikti
konsultavimo paslaugas ir užsisakyti konsultanto paslaugas; vaizdo
konferencijos ir mišrus konsultavimas; konsultavimo valdymo platformos;
papildyta arba virtuali realybė, skirta užsiėmimui „pagyvinti“; pritaikyti
duomenų rinkimo robotai (angl. bots) ir
dirbtinis intelektas, skirti su konsultavimu susijusioms užduotims atlikti;
vadovavimo stiliaus analizė, skirta susitikimų atkūrimui/peržiūrai. Norėdamas
naudotis visomis šiomis naujomis technologijomis, suaugusiųjų
švietėjas-konsultantas įsipareigoja tvarkyti, saugoti ir pašalinti visus
įrašus, įskaitant elektronines bylas ir pranešimus. Šiuos įsipareigojimus
suaugusiųjų švietėjas-konsultantas turėtų vykdyti laikydamasis konfidencialumo,
saugumo ir privatumo principų bei visų taikomų įstatymų ir susitarimų.
Nuorodos savišvietai
1.4 Galios ar statuso skirtumų, atsirandančių dėl kultūrinių, santykių, psichologinių arba kontekstinių problemų, valdymas
Kiekvieni su konsultavimo procesu susiję santykiai yra paremti asmeninėmis ir kultūrinėmis savybėmis, kurias į šiuos santykius atsineša tiek suaugusiųjų švietėjas-konsultantas, tiek besimokanti moteris. Dėl šios priežasties santykiams gali būti būdingos kultūrinės, santykių, psichologinės ir kontekstinės problemos, kylančios dėl galios ar statuso skirtumų tarp suaugusiųjų švietėjo-konsultanto ir besimokančių moterų. Statusas – tai pagarba ir vertė, kurią šalis yra užsitarnavusi kitų akyse; paprastai žmonės įgyja statusą tada, kai įrodo savo vertę. Galia yra siejama su kontrole ir įtaka kitiems žmonėms, pasiekiama įvairiomis priemonėmis.
Tiek galia, tiek statusas gali turėti įtakos santykių veiksmingumui, ypač – besimokančių moterų pasitikėjimui suaugusiųjų švietėju-konsultantu. Norėdamas išvengti galimų neigiamų pasekmių, suaugusiųjų švietėjas-konsultantas turi žinoti, kad taip gali būti, ir turi būti pasirengęs profesionaliai valdyti galios ir statuso skirtumus, nesukeldamas pasekmių santykiams su besimokančia moterimi. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad kultūrinė orientacija formuoja galios poveikį suvokiamam statusui ir atvirkščiai. Remiantis Christopherio ir Leslie atliktais tyrimais, „asmenys, kuriems yra būdingas aukštas (palyginti su žemu) vertikaliojo kolektyvizmo lygis, dažniau suvokia, jog didelę galią turintys asmenys taip pat turi ir aukštą statusą; asmenys, kuriems yra būdingas aukštas (palyginti su žemu) horizontaliojo kolektyvizmo lygis, dažniau suvokia, jog didelę galią turintys asmenys taip pat turi ir aukštą statusą". Ši informacija gali būti naudinga suaugusiųjų švietėjui-konsultantui, nes ji padeda suprasti, kaip besimokančios moterys suvokia galią ir statusą pagal savo nacionalinę kultūrą. Kita vertus, santykių ir psichologiniai klausimai gali turėti įtakos individualiam galios ir statuso suvokimui. Suaugusiųjų švietėjai-konsultantai turėtų nustatyti ir išlaikyti aiškias, tinkamas bei kultūriškai jautrias ribas, kurios daro įtaką visam gyvam ir virtualiam bendravimui su besimokančiomis moterimis.