Skaitiniai „Informuotumas apie diskriminaciją dėl lyties ir daugialypę diskriminaciją”

1.1. Tarptautiniai ir nacionaliniai kovos su diskriminacija teisės aktai 

Suaugusiųjų švietėjams svarbu būti supažinusiems su pagrindiniais Europos sąjungos ir tarptautiniais dokumentais, siekiančiais užtikrinti moterų ir vyrų lygybę de jure ir de facto.

Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims yra tarptautinė moterų teisių deklaracija, 1979 m. priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Ši konvencija apibūdina kas yra laikoma moterų diskriminacija ir sukuria nacionalinę darbotvarkę lyčių nelygybės panaikinimui. Konvencija sudaro pagrindą įgyvendinti moterų ir vyrų lygybę, užtikrinant moterų dalyvavimą ir lygias galimybes politiniame bei viešajame gyvenime, (įskaitant teisę balsuoti ir dalyvauti rinkimuose) teisę įgyti išsilavinimą, gauti gydymo paslaugas ir įsidarbinti.

Ši konvencija yra vienintelė žmogaus teisių sutartis, patvirtinanti moterų reprodukcines teises ir teikianti daug dėmesio kultūrai ir tradicijoms kaip įtakingiems veiksniams formuojantiems lyčių vaidmenis ir santykius šeimoje. Taip pat ši konvencija patvirtina moterų teisę gauti, keisti ar išlaikyti savo ir vaikų pilietybę. Valstybės narės sutinka imtis reikiamų priemonių prieš visų formų prekybą moterimis bei jų išnaudojimą.

Lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų. 1957 m. Romos sutartyje įtvirtinta teisė į vienodą moterų ir vyrų darbo užmokestį už vienodą arba vienodos vertės darbą.

Tarybos Direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, draudžia diskriminaciją dėl rasės arba etninės priklausomybės srityse, susijusiomis su užimtumu, socialine apsauga, švietimu ir galimybe naudotis prekėmis ir paslaugomis, įskaitant aprūpinimą būstu.

Tarybos Direktyva 2000/78/EB, nustato vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, kuriais siekiama užtikrinti vienodo požiūrio taikymą darbo vietoje visiems asmenims Europos Sąjungoje (ES) nepriklausomai nuo jų religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) draudžia moterų ir vyrų tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą. Šioje direktyvoje pateikiamos nuostatos, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą įsidarbinant, įskaitant paaukštinimą ir profesinį mokymą; darbo sąlygas, įskaitant atlyginimą; profesines socialinės apsaugos sistemas.

Visos Europos Sąjungos šalys privalo perkelti anksčiau minėtas ES direktyvas į savo nacionalinius teisės aktus.


Nuorodos savišvietai


1.2 Diskriminacija lyties pagrindu: tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija

Lyčių lygybė reiškia vienodas moterų ir vyrų, mergaičių ir berniukų teises, atsakomybes ir galimybas. Lygybė nereiškia, kad moterys ir vyrai taps tokiais pačiais, tačiau moterų ir vyrų teisės, pareigos ir galimybės nepriklausys nuo to, gimė moterimi ar vyru. Lyčių lygybė reiškia, kad yra atsižvelgiama tiek į moterų, tiek į vyrų interesus, poreikius ir prioritetus, tuo būdu pripažįstant skirtingų moterų ir vyrų grupių įvairovę (EIGE).

Diskriminacijos apibrėžimai yra aiškiai išdėstyti anksčiau minėtose direktyvose: Tarybos Direktyvoje 2000/78/EB, nustatančioje vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB, dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo.

Tiesioginė diskriminacija

Tai “elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui”(Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas)”. Tiesioginės diskriminacijos pavyzdys būtų darbo skelbimas, kuriame nurodoma „neįgaliesiems nesikreipti“. 

Netiesioginė diskriminacija

“Veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis” (Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas).

Netiesioginės diskriminacijos pavyzdys būtų reikalauti iš visų pretendentų į tam tikrą darbo vietą išlaikyti testą konkrečia kalba, net jei ši kalba nėra būtina darbui atlikti. Dėl šio kriterijaus, dalis žmonių, kurių gimtoji kalba skiriasi, gali būti atmesti.


1.3 Daugialypė diskriminacija

Diskriminacija dėl lyties nėra atskira diskriminacijos forma. Moterys tuo pačiu metu gali susidurti su diskriminacija dėl amžiaus, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, seksualinės orientacijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (S. Burri, D. Schiek, 2009).

Daugialypė diskriminacija apibūdina situaciją, kuomet diskriminuojama dėl daugiau nei vienos priežasties - pavyzdžiui dėl lyties ir kitais pagrindais. Pavyzdžiui, tautinės (etninės) mažumos grupei priklausanti moteris gali patirti diskriminaciją dėl lyties ir etninės priklausomybės skirtingomis aplinkybėmis.  Daugialypės diskriminacijos pavyzdžiai:

Diskriminacija dėl lyties ir rasinės ar etninės kilmės.

  • Atsisakymas įdarbinti ar paaukštinti pareigose romų tautybės moterį.
  • Juodaodė moteris diskriminuojama dėl lyties ir etninės priklausomybės, kai jai nesuteikiama galimybė siekti profesinio mokymo.

Diskriminacija dėl lyties ir amžiaus.

  • Moteris esanti arti pensinio amžiaus yra atleidžiama iš darbo.
  • Vidutinio amžiaus moteris nebuvo priimta dirbti poilsio namuose, dėl jos amžiaus.

Diskriminacija dėl lyties, šeimos statuso ar vaidmens šeimoje.

  • Situacijos kuomet iš darbo yra atleidžiamos vienišos mamos arba atsisakoma įdarbinti mamas, turinčias mažą vaiką.

Diskriminacija dėl lyties ir tikėjimo.

  • Moteris buvo atleista iš darbo pozicijos universalinėje parduotuvėje dėl religiniais tikslais dėvimos skaros (hidžabo).

Neįgalios moterys dažnai patiria diskriminaciją dėl lyties ir negalios.

Nuorodos savišvietai


Multiple Discrimination in EU Law Towards Redressing Complex Inequality? R.Xenidis European University Institute, Law Department. http://www.era-comm.eu/oldoku/Adiskri/11_Multiple_discrimination/118DV20_Xenidis_EN.pdf  

1.4 Daugialypės diskriminacijos ir diskriminacijos dėl lyties ES ir jūsų šalyje statistiniai duomenys

Skaitmeniniame leidinyje „Moterų ir vyrų gyvenimas Europoje – statistinis portretas“ (Eurostat, 2019) yra parodomi struktūriniai skirtumai ir nelygybė tarp moterų ir vyrų bei diskriminacija įvairiose srityse:

  • Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė: visose ES valstybėse narėse moterys gyvena ilgiau (moterų vidutinis amžius buvo 83,5 m.) negu vyrai (vyrų vidutinis amžius buvo 78,3 m.). (2017 metų duomenys)
  • Išsilavinimo lygis: daugiau ES moterų (33%) negu vyrų (30%) turi aukštąjį išsilavinimą.
  • Darbo rinka: ES vyrų užimtumo lygis yra vidutiniškai aukštesnis nei moterų (2018 m. – atitinkamai 74% ir 63%). Neturinčių vaikų ES moterų užimtumo lygis sudarė 67%, o vyrų – 75%.
  • Darbas ne visą darbo dieną: 2018 m. ne visą darbo dieną dirbo daugiau ES moterų (31%) negu vyrų  (9%).
  • Karjera: vyrai dažniau užima aukštesnius postus nei moterys. 2018 m. tik apie trečdalis (34%) vadovų ES buvo moterys.
  • Darbo užmokesčio atotrūkis: 2017 m. moterys vidutiniškai uždirbo 16% mažiau negu vyrai.

„Eurobarometro“ apklausa tiria Europiečių nuomonę apie lyčių nelygybę jų šalyje bei bendrą požiūrį į lyčių lygybę (specialus Eurobarometras 465 „Lyčių Lygybė 2017“).

EIGE lyčių statistikos duomenų bazėje kaupiama statistinė informacija apie lyčių lygybę

visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų, ES, valstybių narių ir Europos lygiu.



Nuorodos savišvietai