Skaitiniai „Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros galimybių realizavimas”

4.1. Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas yra pusiausvyra, kurią sukuriame derindami savo darbinį ir asmeninį/šeimos gyvenimą. Sąlygų, siekiant užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą darbuotojams per visą gyvenimą, sudarymas jau daugybę metų yra ES politikos tikslas, nes tai yra labai svarbu siekiant užtikrinti tvarų darbą visiems. Taip pat tai yra svarbus faktorius, lemiantis moterų ir vyresnių darbuotojų dalyvavimą darbo rinkoje (Eurofound).

Nuorodos savišvietai


4.2. Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros svarba moterų karjeros pažangai

Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemonių įgyvendinimas yra labai svarbus moterims siekiant pažangos karjeroje, kadangi yra įprasta, jog moterų pareiga yra rūpintis šeimos nariais.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, siekianti gerinti galimybes turėti šeimos atostogas bei lanksčias darbo sąlygas, Europos Sąjungos įstatymuose įsigaliojo 2019 m. rugpjūčio 1-ą dieną.

Ši direktyva nustato teisinių priemonių rinkinį, siekiant modernizuoti esamas ES teisines ir politines sistemas. Šių teisinių priemonių tikslas – pagerinti tėvų bei prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros galimybes, skatinti vienodesnes galimybes vyrams ir moterims išeiti vaiko priežiūros atostogų, spręsti nepakankamą moterų atstovavimą darbo rinkoje.

Pagrindinės direktyvos priemonės:

  • Tėvystės atostogos: tėvas galės gauti bent 10 darbo dienų atostogas, imamas apytikriai vaiko gimimo laikotarpiu. Išmokos už tėvystės atostogas turi būti lygiavertės nacionalinių nedarbingumo dėl ligos išmokų dydžiui.
  • Užtikrinti, kad du iš keturių vaiko priežiūros atostogų mėnesių būtų neperleistini kitam iš tėvų ir yra apmokami. Išmokos dydį nustatys valstybės narės;
  • Prižiūrinčiojo asmens atostogos - atostogos, suteikiamos darbuotojams, prižiūrintiems artimuosius. Prižiūrintieji asmenys tokiai priežiūrai galės gauti penkių darbo dienų atostogas per metus.
  • Prižiūrinčių asmenų ir dirbančių tėvų, auginančių vaikus iki 8 metų, teisė prašyti lanksčių darbo sąlygų.

Šios direktyvos tikslas yra ne tik padėti užtikrinti tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, bet ir paskatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje bei prisidėti prie ekonominio stabilumo šeimose.

Vaiko priežiūros atostogos yra viena iš svarbiausių politikos priemonių, siekiant palaikyti dirbančius ir priežiūros pareigas atliekančius tėvus ir mamas, tačiau jos prieinamos ne visiems. 2019 m. Europos lyčių lygybės indeksas rodo, jog 28% moterų ir 20% vyrų ES negali pretenduoti į vaikų priežiūros atostogas.

Todėl anksčiau minėta direktyva įpareigoja valstybes nares: „imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų individualią teisę į keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogas, kurios turi būti paimtos iki vaikas sulauks nustatyto amžiaus (iki aštuonerių metų amžiaus), kuris turi būti apibrėžtas kiekvienos valstybės narės arba kolektyvinėmis sutartimis.“

Siekiant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, svarbu suteikti galimybes naudotis įperkamomis ir aukštos kokybės vaikų priežiūros paslaugomis. Tačiau svarbi ne tik vaikų priežiūra.

ES senėjimo ir negalios rodikliai kyla, dėl ko atsiranda ilgalaikių priežiūros paslaugų paklausa senyviems ir negalią turintiems asmenims. Priešpensinio amžiaus moterys atlieka didžiąją dalį neformalių ilgalaikių priežiūros paslaugų ES. Reikšmingas skirtumas pastebimas 50-65 m. amžiaus grupėje: 21% moterų ir 11% vyrų bent kelis kartus savaitėje rūpinasi vyresnio amžiaus ar negalią turinčiais žmonėmis.

Nuorodos savišvietai


4.3. Profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo priemonės, kurias galėtų taikyti darbdaviai, švietimo organizacijos, siekiant skatinti moterų ir vyrų lygias galimybes darbo rinkoje 

Darbdaviai ir švietimo organizacijos gali taikyti šias priemones skirtas remti vaikų priežiūrą ir skatinti moterų ir vyrų lygias galimybes darbo rinkoje:

  • Prie įmonės steigti vaikų darželius ar dienos centrus.
  • Atlikti rizikos įvertinimą, susijusį su maitinančių motinų ar jų vaikų saugumu dėl darbo sąlygų ar darbo valandų.
  • Siekiant užtikrinti vaikų priežiūrą po pamokų, įrengti kambarį, kuriame vaikai galėtų atlikti namų darbus.
  • Teikti pagalbą mokyklinių atostogų metu ir vaikų darželių uždarymo laikotarpiu (organizuoti stovyklas, trumpalaikę vaikų priežiūrą).
  • Teikti konsultavimo paslaugas tėvams.
  • Teikti finansinę paramą tėvams.

Priemonės, skirtos remti senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų priežiūrą, kurias galėtų taikyti darbdaviai ir švietimo organizacijos:

  • Numatyti galimybę suteikti papildomas atostogas darbuotojams, kuriems iškilo sunkumų, dėl darbo ir įsipareigojimų šeimai derinimo (pavyzdžiui, skubios priežiūros atveju).
  • Darbuotojams, kurie prižiūri šeimos narius, suteikti galimybę išeiti ilgalaikių atostogų su galimybe palaikyti ryšį ir grįžti į darbą. Tai gali apimti tam tikrą finansinę paramą.
  • Darbas ne visą darbo dieną (sumažinus valandas) su galimybe grįžti į pilną darbo dieną.
  • Lankstus darbo laiko taikymas tiek visą, tiek ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams (išskirstytos darbo valandos, “suspaustos” darbo valandos, keitimasis pamainomis).
  • Darbas iš namų (nuotolinis darbas).

Viena iš labiausiai taikomų priemonių, siekiant derinti darbo ir asmeninius įsipareigojimus, yra lankstus darbo laikas.

Įprasti lankstaus darbo būdai yra šie:

  • Laisvas darbo dienos grafikas: kiekvieną dieną darbuotojas gali pats pasirinkti laiką darbo dienos pradžiai, pabaigai bei pertraukoms. Viršvalandžiai arba trūkumas gali būti perkeliami.
  • Išskirstytos darbo valandos: darbo pamainomis sistema, kai tam tikru laikotarpiu darbuotojų darbo pradžios ir pabaigos laikas skiriasi, sudarant galimybę darbuotojams dirbti skirtingu metu (pvz. ilgesnis darbo laikas, darbas savaitėmis, pamainos kas antrą dieną ir pan.). Dvi galimybės:
    • darbo laiką suplanuoja darbdavys arba vadovas;
    • darbo laikas derinamas su darbdaviu, o toliau savarankiškai reguliuojamas pačių darbuotojų darbo vietoje.
  • „Suspaustos” darbo valandos: šiuo susitarimu įprastinis darbo dienų skaičius per savaitę gali būti sumažintas: galima pasiimti laisvą dieną kiekvieną savaitę, kas dvi savaites ar pusę laisvos dienos kiekvieną savaitę, pradėti  dirbti anksčiau ir baigti vėliau kitomis dienomis. Bendras darbo valandų skaičius išlieka tas pats.
  • Metinės darbo valandos/apibrėžtos poilsio dienos: darbo valandos paskirstomos metams, o ne savaitei, taip pat atsižvelgiant į veiklos intensyvumą ar paklausą.
    • Pirmas tipas: darbo valandos paskirstomos metams, o ne savaitei. Darbo laikas dalinamas į pagrindines darbo valandas, kurias būtina atidirbti per savaitę, bei į išskirstytas darbo valandas, kurias galima atidirbti esant didžiausiam apkrovimui ar pagal pageidavimą.
    • Antrasis tipas: susitariama dėl ilgesnio darbo laiko esant didžiausiam apkrovimui ar būtinybei pagal verslo pobūdį. Šios papildomos valandos yra žymimos ir vėliau, esant mažesniam apkrovimui darbe, galima pasiimti apmokamas atostogas.
  • Darbo pasidalinimas: vienam žmogui skirtas darbo užduotis atlieka keli darbuotojai.
    • Pilnas etatas padalinamas dviems panašios kompetencijos darbuotojams darbui nepilną darbo dieną.
  • Darbas namuose arba nuotoliniu būdu: darbuotojui sudaromos galimybės dirbti namie, naudojant tam reikalingus įrenginius (kompiuterį).
  • Darbas nepilną darbo dieną: darbuotojas dirba trumpesnę darbo dieną arba darbo savaitę nei įprasta. Nepilna darbo diena gali būti organizuojama įvairiai:
    • Nustatytos darbo valandos darbo dienai.
    • Kiti nustatyti darbo laikotarpiai.
    • Lankstus darbo laikas pagal pageidavimą.
    • Susitarimas dėl nepilnos darbo dienos gali būti rengiamas individualiai arba kolektyvinių derybų būdu

4.4. Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros svarbos šeimos gyvenime paaiškinimas, vyrų dalyvavimo vaikų bei senyvo amžiaus ar kitų priklausomų asmenų priežiūroje svarba 

2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje minėta: „Darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros gerinimas – vienas iš galimų būdų kaip spręsti lyčių skirtumus darbo rinkoje.  Abu tėvai turi būti atsakingi savo šeimos atžvilgiu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, apibrėžia būtiniausius standartus - turėti šeimynines atostogas ir lanksčias darbo sąlygas. Taip pat skatina lygybę priežiūros pareigose tarp abiejų tėvų.

Suaugusiųjų švietėjai-konsultantai galėtų paskatinti moteris pasinaudoti teisės aktų teikiamomis galimybėmis ir dalytis savo šeimos pareigų dalimi su kitais šeimos nariais. Taip pat svarbu ieškoti mokymo programų, kuriose būtų siūlomos lanksčios mokymosi formos bei laikas ar nuotolinio mokymosi galimybės.


Nuorodos savišvietai