Skaitiniai „Lyčių stereotipų darbo rinkoje supratimas”
5.1 Lyčių stereotipai darbo rinkoje
Lyčių stereotipai egzistuoja visose gyvenimo srityse ir daro įtaką žmonių karjeros pasirinkimui ir profesinės veiklos derinimui su asmeniniu gyvenimu. Vienas iš gerai žinomų stereotipų yra, kad moterys nepakankamai atstovaujamos darbo rinkoje: šiuo metu dirba tik 67% moterų palyginus su 79% vyrų ir skirtumas yra 12%. Mažiausias užimtumas yra pastebimas tarp moterų, turinčių žemą išsilavinimo lygį ar negalią ir 15-24 m. amžiaus moterų.
Kitas stereotipas yra nevienodas moterų ir vyrų pasiskirstymas skirtinguose darbo rinkos sektoriuose. Palyginus su vyrais (8%), daug daugiau moterų (30%) dirba švietimo, sveikatos ir socialinėse srityse. Tuo tarpu, palyginus su moterimis (7%), gerokai daugiau vyrų (33%) dirba mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse.
Lyčių stereotipas, susijęs su priežiūros pareigų pasidalijimu, paprastai yra žalingas moterų karjerai. Moterys dažniau renkasi darbą ne pilną dieną, dėl ko sumažėja jų pajamos, pensija ir karjeros galimybės. Taip pat stereotipinės vyriškumo normos įtakoja vyrų dalyvavimą tėvystėje ir rūpinimesi kitais artimaisiais.
5.2 Stereotipai, su kuriais susiduriama, siekiant tobulintis ir įsidarbinti skaitmeniniame darbo rinkos sektoriuje
Švietimo ir kvalifikacijos kėlimo srityse, specialybes,
susijusias su informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (IKT), dažniausiai
pasirenka vyrai. Tik 24 iš 1000 moterų baigia su IKT susijusius mokslus, iš
kurių tik 6 pradeda dirbti skaitmeniniame sektoriuje. Kita vertus, iš 1000 vyrų
92 studijuoja specialybes, susijusias su IKT, iš kurių 49 pradeda dirbti
skaitmeniniame sektoriuje. Europoje, vyrai 5,7 karto dažniau negu moterys pabaigia
su IKT susijusius mokslus.
Kalbant apie užimtumą skaitmeniniame sektoriuje, išskiriami keli lyčių stereotipai: moterys sudaro 52% Europos populiacijos, bet tik 15% dirba su IKT susijusį darbą. Europoje, tik 1 iš 6 IKT specialistų yra moterys. Taip pat, moterys, dirbančios informaciniame komunikaciniame sektoriuje uždirba 19% mažiau negu vyrai. Moterys, dirbančios skaitmeniniame sektoriuje, greičiau palieką šį sektorių nei vyrai. Labiausiai tai pastebima tarp 30-44 m. amžiaus žmonių, svarbiausiame darbingo amžiaus ir asmens profesinio tobulėjimo etape. Pasiekę šį amžių, Europiečiai dažniausiai susilaukia pirmo vaiko ir/arba turi rūpintis savo mažamečiais vaikais. Palyginus moterų ir vyrų, dirbančių IKT sektoriuje darbo sąlygas, moterys yra labiau motyvuotos, tačiau, palyginus su vyrais, moterys dažniausiai jaučia neturinčios pakankamai laisvės pritaikyti savo idėjas. Moterys, dirbančios IKT sektoriuje, patiria diskriminaciją dėl lyties daug dažniau negu jų kolegos vyrai.
Didesnis moterų matomumas, įgalinimas ir dalyvavimas skaitmeniniame sektoriuje prisidėtų prie ekonomikos augimo, platesnio socialinio progreso ir padėtų moterims visapusiškai dalyvauti visuomenėje. ES valstybės narės pripažįsta, kad svarbus politinis prioritetas yra nepakankamas moterų atstovavimas skaitmeninėje ekonomikoje, ir kiekviena valstybė narė įsipareigojo parengti nacionalinį planą dėl moterų skaitmeniniame sektoriuje.
Nuorodos savišvietai
EU Countries Commit to Boost Participation of Women in Digital
5.3 Išsilavinimo, kvalifikacijos ir persikvalifikavimo svarba, siekiant įveikti stereotipus darbo rinkoje
Švietimo sistemoje su lytimi susiję iššūkiai yra kliūtis ekonomikos augimui ir geresnėms karjeros galimybėms, ypač moterims. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra tai, kad moterys ir vyrai dažniausiai renkasi studijų dalykus pagal tradicinius lyčių vaidmenis. Europoje, vidutiniškai dvigubai daugiau moterų renkasi švietimo, sveikatos ir gerovės, humanitarinių mokslų bei menų studijas palyginus su vyrais. Lietuvoje, vyrai dominuoja informacinių sistemų (87,5%) ir inžinerijos (83,1%) mokslų srityse, o moterys daugiausiai renkasi socialinių mokslų (81,6%) ir sveikatos (74,7%) mokslus. Tokia tendencija yra panaši kitose ES šalyse.
Ši problema neišnyks tol, kol švietėjai nepradės skatinti merginų ir vaikinų rinktis netipiškas studijas. Pavyzdžiui, merginas rinktis mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) studijas, o vaikinus - švietimo ir sveikatos mokslus. Švietimo aplinkoje svarbu keisti egzistuojančius stereotipus. Vienas iš galimų būdų kaip tai pasiekti – naudoti lyčių požiūriu jautrią mokymo medžiagą ir šviesti mokytojus apie stereotipus. Svarbu, kad švietėjai skatintų visus besimokančiuosius rinktis profesiją ne pagal stereotipus, tačiau pagal gebėjimus. Taip pat svarbu gilinti supratimą, kad karjeros pasirinkimas IKT ir STEM srityje yra galimybė tiek merginoms, tiek vaikinams.
Moterys, turinčios žemą kvalifikacijos lygį, patiria sunkumus, susirandant darbą su geru darbo užmokesčiu. Tik 42% moterų, turinčių žemą kvalifikacijos lygį, dirba. Taip pat, yra labiau tikėtina, kad šios moterys dirba nepastoviuose darbuose, su terminuota darbo sutartimi, trumpomis darbo valandomis ir mažu atlyginimu. Beveik pusė moterų, turinčių žemą kvalifikacijos lygį (45%), dirba nesaugius darbus palyginus su daugiau nei ketvirtadaliu vyrų, turinčių tą patį kvalifikacijos lygį (26%). Apskritai yra labiau tikėtina, jog moterys, o ne vyrai dirbs tokius darbus, nepaisant jų išsilavinimo lygio.
Tikslas – sukurti klestinčią ir teisingą Europą, kurioje merginos ir vaikinai galėtų laisvai pasirinkti savo išsilavinimo sritį ir karjeros kelią.
Nuorodos savišvietai
5.4 Tradicinių/stereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų darbo rinkoje pasekmes ir būtinybė juos keisti
Dėl struktūrinės nelygybės ir vis dar gyvuojančių lyčių stereotipų, moterys, turinčios žemą kvalifikaciją, susiduria su didesne rizika patirti atotrūkį nuo darbo rinkos, skurdą ir socialinę atskirtį. Pusė 15-64 m. amžiaus moterų ES, turinčių žemą kvalifikacijos lygį, nėra darbo rinkoje palyginti su 27% vyrų, turinčių tą patį kvalifikacijos lygį. Be to, 14% vyrų ir 9% moterų, turinčių žemą išsilavinimo lygį, yra bedarbiai. Apribotos užimtumo galimybės gali turėti įtakos jų apsisprendimui siekti integruotis į darbo rinką, ypač, jeigu darbo paieška ar įsidarbinimas reikalauja papildomų išlaidų, tokių kaip transportas ar vaiko priežiūra. Moterys, turinčios žemą išsilavinimą, dažniau dirba nepastovius darbus.
Dar viena pasekmė yra ekonominis poveikis. Ekonominiai nuostoliai dėl esamo lyčių užimtumo atotrūkio siekia 370 milijardų EUR per metus. Gerinant lyčių lygybę, iki 2050 m., BVP gali išaugti iki 3,15 trilijonų Eurų. Taigi, imtis veiksmų yra ir socialinė ir ekonominė būtinybė.
Moterys tampa vis labiau kvalifikuotos: Europoje, daugiau moterų nei vyrų pabaigia universitetą, tačiau didžioji dalis moterų jaučia neturinčios tokios pasirinkimo laisvės arba negalinčios gauti tų pačių karjeros galimybių kaip vyrai. Darbas yra geriausias būdas suteikti moterims daugiau galimybių ekonomiškai, todėl yra svarbu didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje.