Skaitiniai „Vertikaliosios ir horizontaliosios segregacijos lyties pagrindu darbo rinkoje suvokimas”

1.1 Veiksniai, darantys įtaką vertikaliajai ir horizontaliajai lyčių segregacijai darbo rinkoje

Vertikalioji ir horizontalioji segregacija dėl lyties darbo rinkoje reiškia nevienodą moterų ir vyrų pasiskirstymą skirtingose srityse ir organizacijos viduje. Segregacija gali būti horizontali, kai skiriasi moterų ir vyrų profesinis paskirstymas, - moterys ir vyrai koncentruojasi skirtingose pramonės srityse, sektoriuose, šakose ar profesijose. Vertikali segregacija, kai stebima lyčių nelygybė užimant pareigas, darbo statuso, atsakomybės ar pageidautinų požymių, pvz., pajamų ir prestižo, atžvilgiu.

Lyčių skirtumai darbe, atsiranda ir išryškėja įvairiuose lygmenyse. Taigi, skirtumai gali būti stebimi individualiame lygmenyje (pvz., asmeninė motyvacija ar pasiekimai), organizaciniame ar instituciniame lygmenyje (pvz., mokymo praktikos, mokymo programos, organizacinė kultūra) ir visuomenės ar nacionaliniame lygmenyje. Yra daug įvairių veiksnių, kurie prisideda prie šių skirtumų atsiradimo ir tęstinumo. Kaip bus paaiškinta toliau, šie veiksniai daugiausia grindžiami anksčiau galiojusiomis socialinėmis normomis ir stereotipais, dėl kurių švietimo ir darbo srityse atsirado lyčių pasiskirstymas. Šia prasme, profesinę segregaciją nulemia karjeros kelio pasirinkimas remiantis profesiniais stereotipais.

Lytimi paremtas švietimo supratimas sąlygojo įsisenėjusius stereotipus apie tai, kokie mokymosi dalykai yra aktualūs ar tinkami studentams vyrams, o kurie - moterims. Toks skirstymas turi įtakos profesijos pasirinkimui, ir dėl to moterys dažnai pasirenka ne tokius ambicingus karjeros kelius. Pavyzdžiui, studijų krypčių pasirinkimui didelę įtaką daro mokytojai ir tėvai, asmens savarankiškumas ir kompetencija priimant sprendimus dėl karjeros. Mokinių interesai yra nukreipti į konkrečius dalykus, kurie laikomi „tinkamais“ atsižvelgiant į tai, kas laikoma priimtina. Pavyzdžiui, merginos nesirenka gamtos mokslų ir matematikos dalykų, todėl nėra pakankamai moterų, pasirinkusių su technologijomis ir mokslu susijusių profesijų.

Manoma, kad lyčių segregaciją lemia ir darbo sąlygos bei diskriminacinis požiūris. Pagrindinė priežastis, kodėl moterys ir vyrai užima skirtingas pareigas darbo rinkoje, yra ta, kad moterys paprastai susiduria su nesaugesnėmis darbo sąlygomis. Be to, moterys ir vyrai dažnai vertinami ir apdovanojami skirtingai būdais, o tai daro įtaką veiklos pasirinkimui. Dėl visuomenės vertybių ir įsitikinimų, susijusių su lyčių vaidmenimis ir lyderyste, kai daugumos žmonių prašoma apibūdinti asmenį, kuris gali vadovauti, jie dažnai įsivaizduoja lyderį vyrą. Net tada, kai moterys ir vyrai turi tuos pačius vadovavimo įgūdžius, dažnai grupė lyderiais renkasi vyrus, o ne moteris.

Šaltinis: https://interactive.unwomen.org/multimedia/infographic/changingworldofwork/en/index.html


Nuorodos savarankiškam mokymuisi

Gender Parity


1.2 ES ir Lietuvos statistiniai duomenys, susiję su lyčių segregacija darbo rinkoje

Segregacija egzistuoja tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Lyčių lygybės darbo rinkoje požymis yra tas, kad tiek moterys, tiek vyrai yra vienodai aktyvūs darbo rinkos dalyviai. Tačiau visose valstybėse narėse ir daugumoje šalių kandidačių tapti Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, moterų užimtumo ir dalyvavimo lygis vis dar yra sistemingai mažesnis nei vyrų, net jei pastaraisiais dešimtmečiais ir didėjo. Pavyzdžiui, moterų ministrių dalis ES yra 29,5% , o vyrų – 70,5 %. Be to, moterų užimamų pareigų Europos Parlamente dalis yra 30,3% , o vyrų 69,7%. Europos Parlamente yra 41 % moterų. Kita vertus, moterų dalyvavimas didžiausių biržoje kotiruojamų bendrovių valdybose labai išaugo kai kurioms valstybėms narėms taikant privalomas priemones ir yra 29%. 

Įvairiuose profesiniuose sektoriuose diskriminacijos dėl lyties lygis yra aukštas. Horizontali segregacija matuojama moterų ir vyrų dalyvavimu konkrečiuose sektoriuose, pavyzdžiui -  švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos sektoriuose. Vertinant užimtumo atotrūkį, Europoje šiose srityse dirba 30,5% moterų ir tik 8,3% vyrų (EIGE, 2020 m.).

Segregacijos dėl lyties modeliai įvairiose šalyse ir regionuose labai skiriasi ir yra pagrįsti skirtingomis tendencijomis šalies lygmeniu. Taigi, geresnis lyčių segregacijos, jos padarinių ir pagrindinių priežasčių supratimas labai priklauso nuo konkrečios šalies politikos, ekonominių sąlygų ir lyčių socialinių normų.

Horizontalioji segregacija Lietuvos darbo rinkoje: moterys dirba šiose ekonominės veiklos rūšyse: žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse (85,2% moterų), švietime (78,6% moterų) ir finansinėje ir draudimo veikloje (74,0% moterų). Vyrai dominuoja statyboje (88,9% vyrų), transporto ir saugojimo veikloje (74,4% vyrų) bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srityje (62,7% vyrų).

„COVID-19 krizės metu ypač daug dėmesio buvo skiriama lyčių segregacijai kai kuriose profesinėse srityse. Pandemijos metu kai kurios darbo pozicijos tapo labai svarbios, darbuotojai šiose srityse turėjo precedento neturintį darbo krūvį, patyrė pavojų sveikatai ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimo iššūkius. Apie 7% darbuotojų išsakė, kad pandemijos metu labai pailgėjo jų darbo laikas. Tai apėmė sveikatos priežiūros specialistus, kurių 72,5% ES sudaro moterys. Kai kuriose profesijose dominuoja moterys, ypač tose, kuriose dažnai būdingi mažesni atlyginimai. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugų srityje moterys sudaro daugiau kaip 85% slaugos, akušerijos specialistų bei asmens priežiūros darbuotojų. Kitas mažai apmokamas darbas, kuriame dominuoja moterys, ir kuris krizės metu tapo labai svarbus, yra maisto parduotuvių kasininko darbas. Šie darbuotojai taip pat susidūrė su panašiais sveikatos bei profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo iššūkiais."

Šaltinis: https://gender-spear.eu/assets/content/EIGE%20Index%202020.pdf 


Nuorodos savarankiškam mokymuisi

Gender statistics: Labour Market

 

1.3 Platesnis socialinis kontekstas, susijęs su segregacija darbo rinkoje

  • Sunkumai derinant darbą ir šeimą, su kuriais susiduria moterys, taip pat gali paaiškinti profesinę segregaciją. Tai, kad daugiausia moterys yra atsakingos už daugumą namų ruošos darbų, prisideda prie užimtumo segregacijos, kai moterys priverstos pasirinkti pareigas ar profesijos sritis, kuriose darbo grafikas yra nuspėjamas ir yra galimas lankstumas. Dažniausiai moterys renkasi darbą, kuris maksimaliai padidina jų galimybes derinti apmokamą darbą ir pareigas šeimoje, o tai lemia ribotas darbo galimybes, ribotas mobilumo galimybes, pasikartojančias užduotis, mažus atlyginimus ir mažesnes galimybes kelti kvalifikaciją. Taigi, laiko paskirstymą namų ūkyje labai veikia normos, susijusios su moterų ir vytų pareigų pasidalijimu, ir tai nulemia moterų dalyvavimą tam tikrose profesinės veiklos srityse. Svarbu pabrėžti, kad šiuos veiksnius gali sušvelninti valstybės lygių galimybių politika, antidiskriminacinė politika, priemonės, skirtos derinti karjerą ir šeimos gyvenimą.

  • ES daugiau moterų (38%) nei vyrų (25%) kasdien 1 valandą ar ilgiau rūpinasi vaikais, anūkais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir (arba) neįgaliaisiais, palyginti COVID-19 pandemijos metu šeimos patyrė didesnius iššūkius, ypač moterys ir vienišos motinos.
  • Darbo rinkoje tam tikros profesijos buvo asocijuojamos su viena ar kita lytimi. Šis stereotipinis profesijų aiškinimas turi įtakos moterų darbo pasirinkimui, atrankos procesui, moterų pajamoms, vertinimui, konkrečių įgūdžių, reikalingų konkrečiam darbui, pripažinimui ir darbo užduotims.
  • Kitas veiksnys, turintis įtakos užimtumo pasirinkimui, yra pavyzdžio buvimas arba nebuvimas. Sektini pavyzdžiai daro įtaką lyčių vaidmenims ir stereotipams bei moterų lūkesčiams dėl jų gebėjimo sėkmingai dirbti tam tikrose srityse.



Nuorodos savarankiškam mokymuisi

Social Norms and the Labor Market