Skaitiniai „Supratimas apie priemones siekiant mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį darbo rinkoje”

2.1 Vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio apibrėžimas

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį būtų galima apibūdinti kaip "išmatuojamą moterų ir vyrų nelygybės rodiklį" (Tarptautinė darbo organizacija). Konkrečiau, tai yra moterų ir vyrų vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio skirtumas.

Moterų užimtumo lygis ES šiandien yra didesnis nei bet kada anksčiau, tačiau:

  • Moterų užimtumas darbo rinkoje nepakankamas dėl jų lyties, pažeidžiamumo ar marginalizacijos dėl jų etninės kilmės, religijos ar kilmės;
  • Didesnis pensijų atotrūkis rodo, kad vyresnio amžiaus moterims gresia didesnė skurdo rizika nei vyrams;
  • Skaidrumo stoka rodo, kad daugelis moterų nežino arba negali įrodyti, kad joms nepakankamai apmokama.


Nuorodos savarankiškam mokymuisi

Explainer: Everything you need to know about pushing for equal pay

The gender pay gap situation in the EU

Šaltinis: https://www.unwomen.org/en/news/stories/2020/9/explainer-everything-you-need-to-know-about-equal-pay

 

2.2 Statistiniai duomenys, parodantys moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį ES

EIGE tyrimas (2017 m.) atskleidžia, kad darbo užmokestis labiausiai parodo lyčių skirtumus. Tarp darbuotojų beveik kas penkta moteris ir kas dvyliktas vyras gauna labai mažus atlyginimus. Visoje ES darbo užmokesčio atotrūkis labai skiriasi (Europos Parlamentas, 2020 m.), didžiausias atotrūkis stebimas Estijoje (25,6%), Čekijoje (21,1%), Vokietijoje (21%), Jungtinėje Karalystėje (20,8%), Austrijoje (19,9%) ir Slovakijoje (19,8%). Priešingai, mažiausias atotrūkis yra Slovėnijoje (8%), Lenkijoje (7,2%), Belgijoje (6%), Italijoje ir Liuksemburge (po 5%) ir Rumunijoje (3,5%). Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ES yra 14,8 proc.


Nuorodos savarankiškam mokymuisi

Gender pay gap statistics

 

2.3 Veiksnių, darančių įtaką darbo užmokesčio atotrūkiui, sudėtingumas ir neigiama segregacijos dėl lyties darbo rinkoje įtaka darbo užmokesčio skirtumui

Vienodas darbo užmokestis reiškia teisę gauti vienodą atlygį už vienodos vertės darbą. Nors ši sąvoka yra paprasta, priemonės, siekiant vienodo darbo užmokesčio praktikoje, yra sudėtingos.  Darbo užmokesčio atotrūkis yra vienas iš pagrindinių segregacijos darbo rinkoje padarinių. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis yra sudėtingas klausimas, turintis daug veiksnių, prisidedančių prie šios nelygybės. Moterų ir vyrų vidutinio darbo užmokesčio skirtumai atsiranda dėl įvairių priežasčių, kurios dažnai yra tarpusavyje susijusios.

  • Priežiūros ir valdymo sistemų trūkumas yra prisidedantis veiksnys, dėl kurio vidutinis vadovių moterų atlyginimas, palyginti su vadovų vyrų atlyginimu, mažėja. Eurostato duomenys (2017m.) rodo, kad moterys rečiau dirba strateginėse pozicijose ir per valandą uždirba 23 proc. mažiau nei vadovai vyrai.
  • Antrasis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra darbo grafikas. Dirbant tam tikrus darbus ar tam tikrose organizacijose,  darbo valandos yra ilgesnės ar specifinės. Dėl šeimyninės padėties, tėvystės ir pareigų namuose moterys priima tam tikrus sprendimus savo karjeroje. Kalbant konkrečiau, lyčių stereotipai ir visuomenės lūkesčiai verčia moteris rinktis šeimai palankius darbus, kad būtų išlaikyta darbo ir šeimos pareigų pusiausvyra. Remiantis Schieder ir Gould ataskaita, kuri daugiausia dėmesio skiria tam, kaip diskriminacija ir visuomenės normos veikia moterų profesinius pasirinkimus bei jų darbo užmokestį, "ilgas valandas, kurių reikalauja geriausiai apmokamos profesijos", ir "poreikį suderinti darbą su šeimos įsipareigojimais", todėl tai turi įtakos jų uždarbiui. Tuo pat metu, darbdavių pasirinkimus taip pat įtakoja su lytimi susiję stereotipai.
  • Tokie stereotipai gali atsirasti ir švietime. Tradicijos, socialinės normos ir stereotipai gali turėti įtakos švietimo sričių ir užimtumo modelių pasirinkimui. Tyrimai rodo, kad asmeninus švietimo tikslus įtakoja lyčių stereotipai ir mokyklos siūlomos karjeros paslaugos, kurios dažnai skatina mergaites ir berniukus rinktis tradicines lyčiai profesijas. ES Komisijos paskelbtoje 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje taip pat daug dėmesio skiriama lyčių stereotipų panaikinimui - lyčių nelygybei STEM srityje. Pranešime atkreipiamas dėmesį į lyčių stereotipus, trukdančius moterims dalyvauti STEM profesijose, bei cituojama, kad, nepaisant to, jog mergaitės lenkia berniukus skaitmeninio raštingumo srityje, moterys sudaro tik 17% visų asmenų ES studijuojančių ir dirbančių IKT ir tik 36% STEM absolventų, bei raginama imtis konkrečių veiksmų, kuriais būtų sprendžiama horizontaliosios segregacijos, stereotipų ir lyčių nelygybės švietimo ir mokymo srityje problemos.

  • Kita tikėtina moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio priežastis yra ta, kad darbo užmokestis labai skiriasi priklausomai nuo profesijos; profesiniuose sektoriuose, kuriuose darbo užmokestis yra mažesnis, yra žymiai daugiau moterų nei vyrų, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos ir socialinio darbo srityse. Šis reiškinys vadinamas  horizontalia profesine segregacija. Vyrai dominuoja tokiose mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse. Pagal 2020m. EIGE lyčių lygybės indeksą Kipre aštuoniais kartus daugiau vyrų (25%) nei moterų (3%) dirba STEM profesijose; visų IKT specialistų, tik 18% yra moterys, o vyrų 82 %! Lietuvoje vyrai dominuoja tokiose studijų srityse kaip kompiuterija (87,5%) ir inžinerija (83,1%), o moterys - socialinių paslaugų (81,6%) ir sveikatos priežiūros (74,7%) srityse. Ši tendencija panaši ir kitose ES šalyse. Tai reiškia, kad statistiškai berniukai ir vyrai yra linkę eiti į geriau apmokamas STEM profesijas, nei moterys.
  • Be to, kad gerai apmokamuose sektoriuose dirba mažai moterų, juose taip pat yra didelė vertikali profesinė segregacija dėl lyties. Tech Partnership parengtoje mokslinių tyrimų ataskaitoje  - „Lyčių nelygybės problemos sprendimas technologinėse srityse“ teigiama, kad "vyrai ir moterys vienodai siekia dirbti, tačiau vyrai yra labiau linkę eiti vadovaujančias ar aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pareigas". Be to, darbai, kuriems reikia tų pačių įgūdžių, kvalifikacijos ar patirties, paprastai yra menkiau apmokami, jeigu juose daugumoje dirba moterys, o ne vyrai.

Nuorodos savarankiškam mokymuisi

EU action for equal pay

 

 

2.4 Darbo užmokesčio skirtumas skaitmeniniame sektoriuje

Vienu iš dažniausiai peržiūrimų saitažodžių (hashtag) 2019 m. buvo #EqualPay, pabrėžusių problemas, su kuriomis susiduria moterys, siekdamos pariteto su vyrais. Lyčių nelygybė tam tikruose sektoriuose, visų pirma skaitmeninėje pramonėje, yra didelė. Apsunkinta skaitmeninio sektoriaus prieiga, taigi ir mažas moterų buvimas pagrindinėse skaitmeninio darbo srityse, taip pat nematomas ir neapmokamas darbas išlaiko ir didina darbo užmokesčio skirtumo problemą skaitmeniniame sektoriuje. Taigi, "nepaisant to, kad egzistuojanti diskriminacija darbo užmokesčio srityje yra plačiai pripažįstama, reikia priimti daug teisinių ir ne teisėkūros priemonių, kuriomis būtų siekiama tinkamai įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio principą". Apibendrinant galima pasakyti, kad darbo užmokesčio skirtumą skaitmeniniame sektoriuje sustiprina diskriminacinės socialinės normos, teisinė sistema ir nepakankamas darbo užmokesčio skaidrumas.

 

2.5 Darbo užmokesčio atotrūkio poveikis moterų pensijoms ir skurdui

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio klausimas turi būti svarstomas atsižvelgiant į bendrą lyčių nelygybę, kuri daro poveikį moterų gyvenimo kokybei ir tęsiasi po jų darbingo amžiaus. Remiantis moterų ir vyrų lygybės ES ataskaita (2018 m.), lyčių nelygybė užimtume lemia didelį pajamų atotrūkį išėjus į pensiją ir yra viena iš pagrindinių moterų skurdo priežasčių vėlesniame amžiuje. Taigi, atotrūkis darbo užmokesčio srityje sąlygoja pensijų atotrūkį, o 2018m. statistiniai duomenys rodo, kad vyresnės nei 65 metų moterys ES gavo pensiją, kuri buvo vidutiniškai 30% mažesnė nei vyrų, todėl vyresnių nei 65 metų pensininkių, kurioms grėsė skurdas, dalis buvo maždaug 3–4 procentiniais punktais didesnė nei pensininkų vyrų.

 

Nuorodos savarankiškam mokymuisi

Differing expectations of older men and women in the workplace

Today’s gender pay gap is tomorrow’s pension gap

 

2.6 Darbo užmokesčio atotrūkio mažinimas – kaip tai pasiekti?

Sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį ir pasiekti lyčių lygybę galima:

  • Pasirinkus lyčių lygybės siekį kaip horizontalų prioritetą.
  • Pašalinant visas pagrindines darbo užmokesčio skirtumo priežastis.
  • Skatinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ES.
  • Didinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje.
  • Skatinant vienodą buities pareigų ir vaikų priežiūros pasidalijimą tarp moterų ir vyrų.
  • Gerinant lyčių pusiausvyrą tradiciškai moterų arba vyrų dominuojamose profesijose.
  • Mažinant lyčių stereotipus .
  • Užtikrinant, kad moterys ir vyrai gautų vienodą užmokestį už tą patį ir už vienodos vertės darbą.
  • Siūlant privalomas priemones dėl darbo užmokesčio skaidrumo.
  • Skatinant vienodas šeimos atostogų galimybes ir lanksčias darbo sąlygas, taigi gerinant galimybes naudotis aukštos kokybės ir įperkamomis vaikų priežiūros ir kitomis priežiūros paslaugomis.

  • Vidutinis moterų ir vyrų pensijų skirtumas ES yra 35%
  • Pensijos yra vienintelis ir svarbiausias vyresnio amžiaus žmonių pajamų šaltinis
  • Moterys gyvena ilgiau nei vyrai, tačiau turi mažiau santaupų



Nuorodos savarankiškam mokymuisi

#EqualPay: The gender gap in the tech industry (Women’s Day special)