5.1 Supratimas, kaip svarbu mokymosi procese vartoti nediskriminacinę kalbą ir vartoti įtraukią kalbą, tarp pedagogo ir besimokančiųjų bei tarp pačių besimokančiųjų

Mokant besimokančiųjų grupės, visada svarbu sutelkti dėmesį į kalbą, nes tai turi aiškų ir svarbų poveikį jiems. Nediskriminuojanti kalba kaupiasi iš lyčių požiūriu įtraukiančios kalbos, kad būtų išvengta žeminančių terminų, kai kalbama apie kitas etnines grupes ir rases, arba į žmones, turinčius skirtingą seksualinę orientaciją.

Pirma, svarbu, kad pedagogas priprastų prie terminų. Kai kalbame apie įvairovę lygybės kontekste, mes kalbame apie individualių ir grupinių skirtumų nustatymo ir gerbimo procesą (Queensborough Community College, 2020). Tai terminas, apimantis tiek priėmimą, tiek pagarbą skirtumams.

Kalbant apie rasę ir tautybę, svarbu, kad pedagogas suprastų stereotipų sąvoką, kad nepatektų į kai kurių iš jų įtakon, nes tai gali įžeisti besimokančiųjų grupę. Kaip Nittle (2020) apibūdina, "stereotipai yra savybės, primestos žmonių grupėms dėl jų rasės, tautybės ir seksualinės orientacijos". Tačiau čia mes taip pat galime įtraukti lytį, nes yra keletas stereotipų, kurie priskiriami išskirtinai arba vyrams arba moterims. Visos šios savybės paprastai yra pertekliniai supaprastinimai, kurie neatspindi daugumos grupės asmenų realybės; ir jie dažniausiai yra pripildyti neigiamų konotacijų. Svarbu, kad suaugusiųjų švietėjas nepamirštų, kad stereotipų supratimas leis jam ignoruoti skirtumus tarp grupės asmenų (Nittle 2020); ir kad kai kurie iš šių stereotipų gali ne tik įžeisti, bet ir kai kurie besimokantieji gali jaustis ignoruojami ir galvoti, kad į juos neatsižvelgiama mokymo proceso metu, o tai gali sukelti jų nusivylimą ir nesėkmę.  Taigi, suaugusiųjų švietėjas turėtų likti kuo toliau nuo šių socialinių konstrukcijų, kad nebūtų pakenkta pasitikėjimui ir draugiškiems santykiams, kuriuos jis sukūrė mokymosi proceso metu. Kai kurie stereotipų pavyzdžiai, ypač lyčių stereotipai, apima lyčių kalbą, kuri netiesiogiai arba aiškiai teikia pirmenybę vienai lyčiai, o ne kitai, paprastai vyrų lyčiai ("moterys nežino, kaip vairuoti", "moterys netinka verslui, jų pagrindinė užduotis yra rūpintis vaikais", "aktorius ir jo žmona" ir kt.).

Kitas aspektas, į kurį pedagogas turi atsižvelgti, yra tai, kad pagarba yra dvipusė gatvė, todėl, jei suaugusiųjų švietėjas nerodo pagarbos besimokantiesiems ir tinkamai kreipiasi į juos, besimokantieji greičiausiai padarys tą patį. Jei pedagogas su suaugusiais besimokančiais asmenimis elgiasi pagarbiai ir atsižvelgdamas į jų jausmus, besimokantieji jausis vertinami ir atitinkamai reaguos (Price-Mitchell, 2014). Taigi, kad galėtų sukurti pagarbos santykius tarp pedagogo ir besimokančiųjų, pedagogas turi įgyvendinti keletą strategijų (Price-Mitchell, 2014):

● Padrąsinantys žodžiai: užuot pabrėžęs, kur mokiniai suklydo, pedagogas turėtų sutelkti dėmesį į teigiamus jų mokymosi proceso aspektus. Mokymasis iš klaidų yra svarbus ir labai naudingas, tačiau jis negali užimti visos vietos, kitaip besimokantieji jausis nusivylę ir greičiausiai nustos bandyti iš naujo mokytis.

● Malonūs žodžiai: vėlgi, užuot kaltinęs mokinius dėl esamos situacijos, pedagogas turėtų atsargiai nukreipti juos geresne linkme,, informuodamas apie nesėkmes ir leisdamas suprasti, kad tai yra normalu ir galima jas taisyti.

● Patarimo žodžiai: pedagogo, kaip vadovo, vaidmuo mokymosi procese yra labai svarbus, nes daugelis besimokančių moterų jausis ne savo vietoje ir tikriausiai susidurs su naujais terminais ir temomis, dėl kurių iš pradžių jos gali bijoti. Svarbu, kad pedagogas dalyvautų jų tobulėjimo procese ir parodytų, kad pagalba yra prieinama, jei mokiniams jos prireiktų.

● Jungiantys žodžiai: kitas būdas ugdyti pagarbą ir pasitikėjimą grupėje yra grupės kūrimas. Tai reiškia, kad pedagogas mato kiekvieną grupėje ir nepalieka nuošalyje, kuriant santykius ne tik tarp besimokančiųjų ir ugdytojo, bet ir tarp pačių besimokančiųjų.

Kalbant apie pastarąjį dalyką, pedagogui taip pat svarbu priminti besimokantiesiems, kad visa tai, kas taikoma pedagogo kalbai, bendravimo stiliui ir elgesio būdui, galioja ir besimokančiųjų tarpusavio santykiams. Labai svarbu, kad grupės nariai kreiptųsi vienas į kitą pagarbiai, vengdami įžeidžiančio elgesio ar terminų, kad būtų užtikrintas tinkamas visų dalyvaujančių asmenų mokymosi procesas.

5.2 Ypač pagarbus elgesys su nepalankioje padėtyje esančiomis besimokančiomis moterimis

Vyresniems besimokantiesiems gali būti sunkiau įsitraukti į mokymąsi, nes jie turi daugiau atsakomybių ir sudėtingiau planuoti laiką mokymams, nei jaunesnio amžiaus besimokantiems. Kartais jų mokymosi procesą apsunkina nepakankami resursai tinkamai įsitraukti į mokymus arba jie neturi tam laiko (Madzarevic, 2017). Pedagogas turi žinoti asmeninę besimokančiųjų situaciją ir stengtis juos palaikyti bei kiek įmanoma pritaikyti mokymą prie jų poreikių, palengvindamas jų įsitraukimą ir mokymosi procesą. Be to, šie besimokantieji gali turėti tam tikrų psichologinių suvaržymų, pavyzdžiui, klaidingas įsitikinimas, kad jiems jau per vėlu pradėti mokytis kažko naujo arba kad tai nelabai kas pasikeis dabartinėje jų situacijoje. Jie taip pat gali bijoti suklysti ar net pripažinti, kad neturi pakankamai kompetencijų įsitraukti į mokymą taip pat, kaip ir kiti dalyviai (Madzarevic, 2017). Siekiant įveikti šias problemas, labai svarbu, kad ugdytojas proceso metu motyvuotų besimokančiuosius ir juos nuramintų, užtikrintų, kad jie pakankamai pasitikėtų suaugusiųjų švietėju, kad pasijutus blogai galėtų kreiptis pagalbos. Svarbu pabrėžti, kad mokymasis ir naujų kompetencijų įgijimas turi esminę vertę ne tik norint gauti naują darbą, bet ir gali padėti besimokantiesiems pagerinti kitus gyvenimo aspektus (Madzarevic, 2017).

Panašiai Carter (2019) pažymi, kad pedagogas turi atsižvelgti į kai kurias besimokančiųjų savybes, kurios gali turėti įtakos jų tobulėjimo procesui, kaip į ankstesnę patirtį, kuri dėl išankstinių nusistatymų gali paveikti jų dabartinį mokymąsį. Tai, kad suaugusieji jau susiformavo ir turi gyvenimo patirties, įtakoja jų mokymosi procesą, nes jie būna mažiau lankstūs, kai, pavyzdžiui, pateikiami skirtingi požiūriai. Taigi pedagogo užduotis - būti lanksčiam ir stengtis kalbėti, išbandant naujas metodikas, pritaikyti jas prie besimokančiųjų poreikių ir ypatybių. Carteris (2019) taip pat pabrėžia, kad vienas iš iššūkių suaugusiųjų švietėjui yra tai, kaip suprantant ir atsižvelgiant į besimokančiųjų socialinius ir asmeninius poreikius, kartu pasirūpinti jų profesiniais poreikiais. Jis teigia, kad vienas iš iššūkių ir kartu pagrindinis šio klausimo sprendimas yra IRT. IRT dažniausiai yra erdvė, kurioje daugelis suaugusiųjų nesijaučia saugūs, nes nėra prie jų pripratę, išskyrus išmanųjį telefoną ir darbą vartotojo lygmeniu su kompiuteriu. Tačiau patobulinus savo IRT kompetencijas, jie gali subalansuoti savo asmeninius įsipareigojimus mokymosi procesui, nes dabar daugelis mokymų gali būti perkeliami į nuotolinius.