Skaitiniai „Besimokančių moterų saviraiškos skatinimas”

3.1 Žodžio „saviraiška“ apibrėžimas ir reikšmė

Kiekvienas žmogus yra skirtingas: žmonės vieni nuo kitų skiriasi savo asmenybe, poreikiais, pomėgiais, stiliumi bei naudoja skirtingus saviraiškos būdus. Saviraiška yra labai svarbus gyvenimo aspektas, turintis įtakos tam, kaip mus vertina, bet dar svarbiau yra tai, jog ši savybė turi įtakos tam, kaip mus supranta kiti.

Saviraiška – tai minčių, jausmų ir troškimų išreiškimas žodžiais, pasirinkimais bei veiksmais. Yra įvairių saviraiškos formų, pavyzdžiui: pasakyti ar parašyti žodžiai, veido išraiška, judėjimo būdas, apranga, kūno kalba, elgesys, materialinė padėtis ir kt.

Šiais laikais daugeliui žmonių yra sunku išreikšti save. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra – šiuolaikiniame pasaulyje egzistuojantys „tobulumo“ standartai, kurie žmonėms diktuoja, kaip jie turėtų elgtis, rengtis, ką turėtų valgyti, kaip turėtų leisti laisvalaikį, mąstyti, kalbėti ir daugelį kitų elgesio būdų bei tendencijų. Jei žmogus neatitinka nustatyto „idealo“, visuomenė dažnai jį  vertina neigiamai, laiko prastesniu žmogumi arba keistuoliu. Dėl to žmonės bijo būti kitokie, bijo atskleisti savo tikrąją asmenybę ir mieliau yra linkę prisitaikyti prie kitų, kad neišsiskirtų iš minios.  Neskaitant baimės, tokiam žmogaus elgesiui įtaką gali daryti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, žema savivertė, menka savigarba arba tai, kad žmogus niekada nemokėjo savęs pažinti, neturi nuomonės daugeliu klausimų, nežino, ko nori, ir dėl to jam yra patogiau prisitaikyti prie tam tikrų normų.

Visi išvardinti veiksniai – žema savivertė ir visuomenės ir (arba) tendencijų įtaka – gali tapti rimta problema konsultavimo proceso metu. Suaugusiųjų švietėjas-konsultantas turėtų stengtis bendrauti su besimokančiąja ir tokiu būdu sužinoti jos istoriją.  Pavyzdžiui, bendraudamas su besimokančiąja, suaugusiųjų švietėjas-konsultantas gali išsiaiškinti, kad besimokanti moteris dėvi kaukę ir bando būti tokia, kokia iš tikrųjų nėra.


3.2.  Saviraiškos svarba konsultavimo proceso metu 

Labai svarbu skatinti besimokančių moterų saviraišką, nes žinodamas, kokios yra besimokančiųjų baimės ir kliūtys, o taip pat – kokie yra jų lūkesčiai, troškimai ir poreikiai, suaugusiųjų švietėjas-konsultantas gali nukreipti besimokančias moteris tinkama linkme ir taip padėti joms tobulėti. Kai suaugusiųjų švietėjas-konsultantas padeda besimokančiai moteriai atsiverti ir išreikšti save, jis taip pat jai padeda efektyviai dirbti su kitais žmonėmis.

Suaugusiųjų švietėjas-konsultantas turėtų nepamiršti, jog tam, kad pokyčiai įvyktų, besimokančioji turi geriau save pažinti, todėl labai svarbu įvardinti veiksnius, kurie darė įtaką besimokančios moters būsenai.

Nepamirškite, kad besimokančiai moteriai gali būti sunku išreikšti save, sunku būti tokiai, kokia iš tikrųjų yra, būti drąsiai ir siekti savo tikslų. Besimokančios moterys turi tikėti, kad jų nuomonė jums yra svarbi, kad jos turi aiškiai išreikšti savo poreikius, lūkesčius ir svajones bei tai, kas joms patinka ir kas nepatinka. Tik tokiu atveju besimokančiosios sulauks sėkmės. Kartais besimokančioms moterims gali būti labai sunku parodyti savo tikrąją asmenybę, nes tai yra susiję su baimėmis ir sunkumais, kuriuos jos patiria. Besimokančioms moterims gali būti sunku kalbėti apie savo problemas, nes jos gali jaustis sutrikusios, gali drovėtis, nepasitikėti savimi arba turėti įvairių traumų. Tačiau visa tai įmanoma pakeisti. Geriausias būdas tobulinti saviraiškos įgūdžius – taikyti juos praktiškai,  t. y. taip pat, kaip ir norint tobulinti daugelį kitų įgūdžių.

Nuorodos savišvietai

https://www.youtube.com/watch?v=7PkHJFcofwo


3.3. Saviraiškos įgūdžių ugdymo būdai

Yra keletas būdų, kaip galite padėti besimokančiosioms ugdyti saviraiškos įgūdžius. Kai kurie iš išvardintų metodų gali būti papildoma priemonė užsiėmimų metu – besimokančioji gali juos naudoti namuose.

1.   Išraiškingas rašymas. Kai kuriems žmonėms yra sunku save išreikšti žodžiais, todėl jie pasirenka savo mintis išreikšti raštu (bet kokia forma): taip jiems yra lengviau save išreikšti, lengviau dalintis savo jausmais ir mintimis. Šios rašymo formos tikslas – pažinti ir suprasti save bei sąmoningiau reikšti mintis įvairiomis temomis.

2.  Aprangos stilius. Aprangos stilius daug pasako apie žmogaus asmenybę. Drabužiai yra vertybių ir estetikos išraiška. Ji taip pat gali būti susijusi su patiriamomis emocijomis – pavyzdžiui, šiuo atveju spalvos yra labai svarbios. Vilkint konkrečius drabužius svarbu gerai jaustis. Nesivadovaukite vien mada ir tendencijomis. Taip pat galima užsisakyti personalizuotus drabužius, pvz. su skirtingais užrašais. Šis sprendimas taip pat gali padėti išreikšti save.

3.  Šokis ir kūno judesiai. Veiksmai yra susiję su žmogaus emocijomis ir gali paveikti jo mąstymą bei požiūrį į daugelį aspektų. Šokis ir judesys suteikia erdvės pojūtį ir išlaisvina nuo jausmų, kurie riboja bei trukdo asmeniui išreikšti save. Šis saviraiškos būdas gali padėti labiau pasitikėti savimi bei sumažinti neigiamas emocijas (pavyzdžiui, susijusias su stresu) arba apskritai jų atsikratyti.

4.  Muzika. Vienas iš labiausiai paplitusių būdų išreikšti savo jausmus, išgyvenimus ir asmenybę yra muzika. Kiekvienas žmogus turi savo muzikos stilių, kurio mėgsta klausytis. Dainos mums padeda išreikšti emocijas. Žmonės, kurie moka groti kokiu nors muzikos instrumentu, taip pat gali patys kurti muziką, dainas. Muzika – būdas kūrybiškai išreikšti save.

5.  Viešasis kalbėjimas. Kai kuriems žmonėms dėl įvairių priežasčių, įskaitant drovumą ir nepasitikėjimą savimi, yra labai sunku viešai kalbėti. Tačiau praktika gali padėti įveikti šiuos sunkumus. Verta turėti savo nuomonę ir nebijoti pasakyti, ką galvojate. Prisijungimas prie knygų klubo, kuriame visi dalijasi mintimis apie knygą, gali padėti įveikti šią problemą. Yra daug įvairių grupių, kuriose vyksta viešojo kalbėjimo užsiėmimai.

 

3.4 Saviraiškos skatinimas

Nuo to, kaip besimokančiosios geba išreikšti save (savo mintis ir jausmus), priklauso, kaip jos moka dalintis savo emocijomis, kokios ryžtingos ir savarankiškos asmenybės yra bei kaip save vertina. Jei matote, kad besimokančiai moteriai sunkiai sekasi išreikšti save, galite padėti jai ugdyti aukščiau išvardintas savybes atlikdami įvairius pratimus, pvz.:

  • Norėdami geriau pažinti besimokančią moterį ir padėti jai pažinti save, sukurkite užduočių lapą su įvairiomis mintimis ir (arba) sakiniais, kuriuos besimokančioji turės pabaigti.

Pavyzdžiui:

    • Mano svajonė yra...
    • Kai buvau vaikas...
    • Šiandien jaučiuosi ...
    • Man patinka...
    • Man nepatinka...
    • Džiaugiuosi, kai ...
    • Man liūdna, kai ...
    • Mane domina ...
    • Bijau, kad ...

  • Paklauskite besimokančios moters, kokios yra jos stipriosios ir silpnosios savybės: taip sužinosite, kokia yra jos savivertė. Paprašykite besimokančiosios ant popieriaus lapo kairėje pusėje užrašyti savo stipriąsias puses, o dešinėje – silpnąsias. Tada paprašykite, kad ji garsiai perskaitytų kiekvieną savybę ir pabandytų paaiškinti, kodėl taip galvoja. Jei konsultavimo užsiėmimas vyksta grupėje, šį pratimą galite atlikti poromis ir paprašyti besimokančiosios atlikti tą patį pratimą su savo partnere. Vis dėlto, verta paminėti, kad besimokančios moterys pirmiausia turėtų pradėti vardinti savo stipriąsias puses – tokiu atveju bus lengviau priimti kritiką. Šis pratimas gali padėti suaugusiųjų švietėjui-konsultantui padaryti tinkamas išvadas apie besimokančiosios savivertę bei suteikti daug informacijos apie besimokančiąją, o tai bus labai naudinga vadovaujant konsultavimo procesui. Tuo pat metu besimokančios moterys gali toliau mokytis pažinti save, mokytis save vertinti ir išreikšti tai, ką galvoja.


Nuorodos savišvietai