Skaitiniai „Tinkamas neverbalinio bendravimo naudojimas”

5.1 Neverbalinis bendravimas: bendra informacija ir formos

Neverbalinis bendravimas – tai bendravimo forma, kuri papildo arba pakeičia žodžius. Ji yra neatsiejama bendravimo dalis, todėl gebėdami suprasti šią bendravimo formą, žinodami įvairias jos rūšis bei išmintingai ją naudodami, galite tapti geresniu bendravimo specialistu.

Neverbalinis bendravimas yra bendravimas kūno kalba ir įvairiais neverbaliniais signalais, kurie papildo pasakytus žodžius ir perteikia emocijas. Jis gali būti sąmoningas, t. y. naudojamas norint perteikti konkrečią informaciją (pvz., rankos paspaudimas pasisveikinimo metu ar norint ką nors pasveikinti) arba nesąmoningas, atskleidžiantis emocines būsenas, kurias asmuo ne visada nori parodyti (pvz., drebantis balsas kalbėjimo metu, įtampa, kurią žmogus jaučia). Gebėjimas suprasti neverbalinį bendravimą ir kontroliuoti bei sąmoningai naudoti įvairias šio bendravimo formas yra labai svarbus ir naudingas tiek kasdieniame bendravime, tiek konsultavimo proceso metu.

Yra įvairių neverbalinio bendravimo formų. Pavyzdžiui:

  • Kūno judesiai. Tai yra viena iš lengviausiai kontroliuojamų bendravimo formų. Kitaip tariant, tai yra gestai, kuriuos žmogus naudoja sąmoningai (pvz, aukštyn iškelti nykščiai, simbolizuojantys pasitenkinimą arba pritarimą, galvos linktelėjimas išreiškiant sutikimą arba galvos purtymas į šonus sakant „Ne“).
  • Asmeninė erdvė. Tai yra fizinė erdvė tarp pašnekovų, kuri parodo, kaip patogiai ir gerai jie jaučiasi. Tinkamo atstumo riba skiriasi priklausomai nuo santykių, kultūros ir žmogaus asmenybės.
  • Laikysena. Ši neverbalinio bendravimo forma parodo jūsų požiūrį į kitus ir perteikia informaciją apie jūsų emocinę būseną; ji yra susijusi su sėdėjimo arba stovėjimo poza (sukryžiuotos rankos, kojos byloja apie uždarumą, išskėstos rankos simbolizuoja atvirumą kitam asmeniui, užsigulimas ant stalo gali reikšti nuobodulį ir susidomėjimo trūkumą).
  • Akių kontaktas. Tai yra labai svarbi neverbalinio bendravimo forma, kuri daug pasako apie žmogaus susidomėjimo lygį, parodo, ar žmogus atidžiai klausosi, ar jo mintys yra nuklydusios kažkur kitur. Akys taip pat gali parodyti, kaip asmuo jaučiasi, pvz, ar jis yra liūdnas, susikrimtęs, linksmas, ar sako tiesą (jei žmogus vengia akių kontakto, tai reiškia, kad jis meluoja).
  • Prisilietimai. Prisilietimai yra labai svarbūs kuriant artimus santykius ir ne tik. Pavyzdžiui, apkabinimas ar rankos paspaudimas, rankos uždėjimas ant peties. Ši neverbalinio bendravimo forma suteikia galimybę atskleisti tokias savybes kaip prieraišumas, gerumas, palaikymas, paguoda bei taip gali simbolizuoti pasitikėjimą arba jo trūkumą.
  • Parakalba. Parakalba nurodo balso stiprumą ir toną bei pokalbį lydinčias emocijas (pvz, rėkimas susinervinus, tylus ir ramus tonas guodžiant, tvirtas pareiškimas perduodant svarbią informaciją ir pan). Ši neverbalinio bendravimo forma taip pat gali būti susijusi su įvairiais atskirais pokalbį lydinčiais garsais, kuriais gali būti siekiama parodyti supratimą, nuostabą ar susidomėjimą.
  • Veido išraiška. Kartais veido išraišką yra sunku kontroliuoti, tačiau ši bendravimo forma yra vienas pagrindinių rodiklių, parodančių žmogaus požiūrį. Veido išraiškos pavyzdžiai: suraukti antakiai arba šypsena.
  • Fiziologija. Fiziologija – neverbalinio bendravimo forma, kurią labai sunku kontroliuoti, nes ji yra susijusi su fiziologiniais kūno pokyčiais, kurių dažnai negalime kontroliuoti (pvz, padidėjęs prakaitavimas dėl streso arba dažnas mirksėjimas).


Nuorodos savišvietai

 

5.2.  Neverbalinio bendravimo naudojimo priežastys ir svarba konsultavimo proceso metu

Svarbu, kad neverbalinis bendravimas papildytų žodinį bendravimą. Reikėtų vengti situacijų, kai verbalinė (žodinė) kalba prieštarauja neverbalinei kalbai. Ji turi būti nuosekli ir apgalvota. Jei taip nebus, gali kilti sumaištis, gali atsirasti nesusipratimų, galiausiai – besimokančiosios požiūris gali tapti neigiamas. Atminkite: jūsų veido išraiška, klausymosi būdas, judesiai ir reakcija kartais pasako daugiau nei žodžiai. Gebėjimo suprasti ir naudoti neverbalinį bendravimo būdą ugdymas gali padėti išreikšti tai, ką iš tikrųjų norite pasakyti, spręsti sudėtingas situacijas ir užmegzti geresnius santykius. Taip pat labai svarbu suprasti skirtingus neverbalinio bendravimo būdus. Šis gebėjimas ne tik padeda kontroliuoti perduodamas žinutes, bet ir išanalizuoti kitų žmonių (šiuo atveju – besimokančiųjų) emocines būsenas bei geriau suprasti jų poreikius. Pavyzdžiui, jei atsitiko taip, kad besimokanti moteris ko nors nepasakė, jūsų gebėjimas išmanyti ir suprasti neverbalinę kalbą jums padės tai pastebėti. Be to, tinkamas neverbalinės kalbos naudojimas gali padėti: parodyti susidomėjimą, išvengti klaidingo perduodamos žinutės interpretavimo, užmegzti ryšį, skatinti pasitikėjimą bei patvirtinti autentiškumą.

 

5.3.  Neverbalinis bendravimas konsultavimo proceso metu. Naudingi patarimai



Suaugusiųjų švietėjo-konsultanto užduotis – pasistengti, kad besimokančioji gerai ir patogiai jaustųsi, nebijotų atsiverti ir išnaudotų visas su konsultavimu susijusias galimybes. Žemiau pateikiame keletą patarimų, į ką svarbu atkreipti dėmesį.

  • Naudokite „atvirą“ kūno kalbą (atsistokite ir nekryžiuokite rankų): tokiu atveju kiti jus vertins kaip atvirą žmogų.
  • Palaikykite akių kontaktą su besimokančiąja: tokiu būdu parodysite susidomėjimą. Vis dėlto, nepamirškite kartais nusukti žvilgsnį į šoną, kad besimokanti moteris nesijaustų sutrikusi.
  • Naudokite neverbalinius signalus, kurie atitinka jūsų sakomus žodžius. Atminkite: jei sakote viena, bet jūsų kūno kalba rodo visai ką kita, besimokanti moteris gali jaustis sutrikusi arba gali pradėti jumis abejoti.
  • Naudokite tinkamą balso toną (nerėkite, stenkitės kalbėti tvirtai ir užtikrintai; kartais balso tonu galima išreikšti supratimą ir palaikymą). Nepamirškite atsižvelgti į besimokančiosios emocinę būseną ir poreikius.
  • Kontroliuokite gestikuliaciją. Kiekvienas judesys turi būti daromas apgalvotai ir patvirtinti sakomus žodžius. Jūsų rodomi gestai turėtų atitikti jūsų žodžius. Nemosikuokite rankomis, nes tai gali erzinti kitus.
  • Laikykitės saugaus atstumo. Jei atstumas tarp jūsų ir besimokančios moters yra pernelyg mažas, tai gali sukelti diskomfortą ir nesaugumo jausmą.
  • Besimokančiajai kalbant, parodykite susidomėjimą ir supratimą linkčiodami galva, veido išraiškomis (pvz., lengva šypsena), pavieniais garsais. Tačiau nepamirškite, kad jie turi atitikti situaciją ir kad besimokančioji neturėtų jų suprasti neteisingai, pavyzdžiui: ji kalba apie savo baimes ir sunkumus, o jūs juokiatės. Netinkamas jūsų elgesys gali priversti besimokančią moterį užsisklęsti savyje ir galite prarasti jos pasitikėjimą.
  • Nežvilgčiokite į laikrodį kiekvieną sekundę: jei taip darysite, parodysite, kad tai, apie ką kalbama, jus ne itin domina.
  • Nepamirškite kontroliuoti savo laikysenos: sėdėdami nepamirškite nugarą laikyti tiesiai – taip parodysite pagarbą ir dėmesį brsimokančiajai.
  • Venkite neigiamos kūno kalbos (šalto žvilgsnio, perdėto rimtumo, prieštaringų galvos judesių, sučiauptų lūpų, uždaros kūno padėties).
  • Nebijokite fizinių gestų, tokių kaip rankos paspaudimas, sveikinimai, patapšnojimas per petį. Tačiau nepamirškite, jog svarbu neperžengti suaugusiųjų švietėjo-konsultanto ir besimokančiosios santykių ribų.
  • Išmokite skaityti besimokančiosios siunčiamus neverbalinius signalus. Gebėdami tai padaryti, galite sužinoti daug informacijos apie besimokančią moterį, jos emocijas ir poreikius. Taip jums bus lengviau suprasti besimokančiąją ir jai padėti. Stebėkite besimokančios moters nervingumo požymius, veido išraiškas. Jei jums atrodo, kad neverbalinis elgesys prieštarauja žodinei kalbai, tikėtina, jog besimokančioji nėra visiškai patenkinta tuo, ką sako.
  • Atkreipkite dėmesį ne tik į vieną gestą, bet ir į visus neverbalinius signalus –  nuo akių kontakto iki balso tono ir kūno kalbos. Nepamirškite, jog kiekvienas žmogus kartais gali nukreipti žvilgsnį į šalį arba akimirkai nevalingai sukryžiuoti rankas. Atsižvelkite į visus signalus, kad galėtumėte geriau „perskaityti“asmenį.
  • Atsižvelkite į kultūrinius skirtumus. Nepamirškite, kad neverbalinis bendravimas visame pasaulyje yra skirtingas, todėl vienas gestas gali turėti visiškai skirtingas reikšmes.
  • Nedarykite skubotų išvadų; kai kurie signalai gali būti klaidinantys, pvz., jei žmogui prakaituoja kakta, tai nebūtinai reiškia, jog jis nervinasi. Galbūt asmuo jaučiasi blogai arba jam tiesiog karšta.