GODIGITAL_LT: Skaitiniai „Skirtingų mokymosi metodų naudojimas atsižvelgiant į besimokančios moters gebėjimus mokytis”

Skaitiniai „Skirtingų mokymosi metodų naudojimas atsižvelgiant į besimokančios moters gebėjimus mokytis”

3.1 Mokymosi metodų, kuriuos būtų galima pasiūlyti besimokančioms moterims, įvairovė

Aktyvus mokymasis yra mokymosi forma, kai besimokantysis aktyviai dalyvauja, kad mokytųsi ir gautų grįžtamąjį ryšį realiuoju laiku.

Skirtingai nuo pasyvaus mokymosi, aktyvus mokymasis nėra pasyvus skaitymas, klausymasis ar žiūrėjimas, siekiant gauti informaciją. Aktyvus mokymasis reikalauja įsitraukimo. Tikrieji besimokantys visą gyvenimą supranta šį principą, todėl turi „nesąžiningą“ pranašumą, kad jiems pasisektų.

Patirtinis mokymasis yra mokymosi forma, kai besimokantysis mokosi darydamas ir apmąstydamas savo veiklą. Tai praktikuojančių ir reflektuojančių aktyvaus mokymosi formų derinys.

Kai kurie mokymosi metodai yra kaip pasyvų mokymąsi paversti aktyviu mokymusi (visus juos galima pasiūlyti besimokančioms moterims):

1. Žymėjimas ir komentavimas

Patarkite besimokantiesiems skaitant žymėti ir rašyti savo komentarus. Kai besimokantieji taip daro, tai tampa pokalbiu, o ne pasyviu vartojimu.

2. Refleksija ir klausinėjimas

Po mokymosi moteris gali skirti laiko refleksijai, kaip pritaikyti informaciją savo gyvenime. Taip pat gali užduoti sau gerų klausimų, kad mokymasis būtų kuo naudingesnis. Klausimai „O kas, jei“, „Kaip aš galiu“, „Kodėl“ – tai keli pavyzdžiai, su kuriais ji gali pradėti.

3. Proto šturmas ir idėjų generavimas

Kartais geriausia pasitelkti kūrybiškumą, kad kiltų idėjų apie viską, kas susiję su tuo, ką mokomės. Patarkite besimokantiesiems užsirašyti idėjas. Kuo daugiau jie praktikuojasi, tuo kūrybiškesni tampa.

Besimokantieji taip pat gali sudaryti informacijos, kurią išmoksta, minčių žemėlapius arba išskaidyti viską iki svarbių dalykų.

4. Stebėjimas ir žaidimu pagrįstas mokymasis

Šis metodas yra geriausias, kai besimokantieji savo gyvenime turi įprotį stebėti pamoką, rutiną ir pan. Jie gali tai žymėtis naudodami rašiklį ir popierių, programą arba skaičiuoklę (priklauso nuo užduoties sudėtingumo).

Jei kaip konsultantas norite pažengti dar toliau, galite naudoti žaidimus ir įvesti taškus, ženklelius, apdovanojimus, konkursus ir pan., kad įtrauktumėte besimokančiuosius. Tačiau atminkite, kad žaidybinimas yra ne tik išoriniai motyvatoriai, turėtumėte atsižvelgti ir į vidines besimokančiųjų motyvacijas įsitraukti į mokymąsi.

5. Diskusija ir pasidalinimas

Skatinkite besimokančiuosius diskutuoti apie skaitmeninį sektorių, skaitmeninius darbus su grupe ar draugu, kuris taip pat išmano temą, nes diskusijos gali padėti pagilinti besimokančiųjų supratimą ir atrasti naujos informacijos. Besimokantieji taip pat gali rasti internetinę žmonių, besidominčių ta pačia tema, bendruomenę ir papildomai gauti paramos, pagalbos.

Panašus būdas yra paklausti kolegų savo grupėje, kaip besimokantieji vertina vieni kitus ir pateikia atsiliepimus.

6. Patirtinis mokymasis

Dažnai mums reikia mokytis iš savo patirčių, ko negalime gauti skaitydami knygas ar klausydamiesi ką nors įkvepiančio.

Taigi priminkite savo klausytojams nelaukti, kol jie gaus visą mokymosi informaciją. Verčiau pradėkite veikti realiai, neturėdami visų žinių ir mokykitės iš savo patirties nuolat apmąstydami ir pasitaisydami.

7. Pasikartojimas

Dėl temos sudėtingumo arba noro dar daugiau gilintis, kad ir kiek besimokantysis išmoktų, pasikartojimas iš skirtingų perspektyvų yra geriausias būdas mokytis ir plėsti žinias.

Tačiau tai nereiškia, kad besimokantysis gali būti pasyvus mokydamasis. Kai besimokantis žmogus tampa geresnis, priminkite pagalvoti, kaip galima išmokti daugiau, kad geriau įsisavintų temą.

8. Aktyvus kartojimas

Aktyvus kartojimas – tai metodas, padedantis besimokančiajam įsiminti temą, perkeliant informaciją iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę.

9. Pasitikrinimas ir įsivertinimas

Pasitikrinimas turi unikalią vertę, kurios besimokantysis negali gauti tiesiog mokydamasis ar praktikuodamasis. Reikia drausmės ir drąsos pripažinti tai, ko nesupranta arba ką sunku padaryti. Šių dalykų nepaisymas būtų viena iš esminių klaidų, kurias gali padaryti besimokantysis. Nes besimokanti moteris turi turėti tvirtą pagrindą, kad galėtų pereiti į aukštesnįjį lygį.

Priminkite besimokantiesiems žengti papildomą žingsnį, kad įsivertintų, ir taip galėtų geriau mokytis ir greičiau augti. Tokiu būdu atrasime savo stipriąsias ir silpnąsias vietas, todėl žinosime, į ką sutelkti dėmesį.

Mokytis yra menas. Besimokantieji turėtų žinoti, kad didžiąją laiko dalį mokydamiesi pasyviai, jie gali lengvai apgauti save. Būtent čia naudojami aukščiau pateikti mokymosi metodai, padedantys besimokantiesiems geriau mokytis IT bei spręsti problemas.

3.2 Padėkite besimokančioms moterims atrasti savo geriausius mokymosi gebėjimus

Mokymosi stiliai apibūdina individualias savybes, kaip mums patinka mokytis ir kaip geriausiai įsisaviname naują informaciją. Norint nustatyti savo mokymosi stilių, reikia suprasti, kaip geriausiai mokomės. Besimokantysis gali panaudoti šią informaciją, kai studijuoja naudodama jai tinkamus mokymosi metodus, pvz., rašyti užrašus, kurti minčių žemėlapius, naudoti modelius ar garsiai deklamuoti. Tai gali padėti besimokančiajam pačiam mokymosi procese, pavyzdžiui, įsiminti informaciją arba įgyti tam tikrų įgūdžių.

Yra daug skirtingų mokymosi stiliaus modelių, kuriais bandoma paaiškinti mokymosi skirtumus tarp asmenų. Vienas iš plačiausiai žinomų yra VARK (Visual, Auditory, Read/write and Kinesthetic) modelis, apimantis Vizualinį, Audialinį, Skaitymo/rašymo ir Kinestetinį mokymosi stilius – jie aprašyti toliau. Skatinkite besimokančiuosius užsiimti veikla, kuria jie linkę mokytis, kad nustatytų, kokį mokymosi stilių jie linkę naudoti. Atminkite, kad besimokantieji gali naudoti daugiau nei vieną mokymosi stilių.

VARK

Šaltinis:
https://www.uow.edu.au/student/learning-co-op/effective-studying/identify-your-learning-style/

Visualinis

Besimokantieji vizualiai mokosi žiūrėdami. Jiems naudinga:

paveiksliukai ir diagramos
grafikai ir vizualus atvaizdavimas
susirašinėjimas
žemėlapiai
minčių žemėlapiai
kortelės

Audialinis

Besimokantieji audialiniu stiliumi – mokosi klausydami. Jiems naudinga:

klausymas
kalbėjimas
diskusijos gupėse
pakartojimas balsu
garso įrašai
mnemoniniai prietaisai

Skaitymas/rašymas

Tai stilius, kai mokosi skaitydami ir rašydami. Jiems naudinga:

skaitymas
rašymas
pastabų žymėjimas
perrašymas
rašytinės informacijos peržiūrėjimas

Kinestetinis

Kinestetiniu būdu besimokantieji mokosi liesdami. Jiems naudinga:

judėjimas
lytėjimas
medžiagos ir modeliai
fizinės sąveikos
praktiniai darbai
patyrimas ir praktika

3.3 Mokymosi metodai, atitinkantys besimokančios moters gebėjimus

Švietėjas-konsultantas turėtų pasiūlyti tinkamus mokymosi metodus, atsižvelgdamas į besimokančiųjų gebėjimus ir pageidavimus mokytis. Pavyzdžiui, besimokantiems vizualiai konsultantas gali pasiūlyti:

Pažymėkite užrašus spalvotais rašikliais ar paryškinkite.
Problemas spręskite po žingsnį – kiekvieną žingsnį vizualizuojant.
Naudokite diagramas, simbolius, figūras ir grafikus, kad įsimintumėt informaciją.
Parodykite daugialypės terpės įrankius, interaktyvus žaidimus.

Besimokantiems audialiniu būdu:

Mokytis kartu su draugu,
Vietoj rašymo, naudoti garso įrašus, paskui juos perklausyti.
Skaityti tekstą balsu, ypač svarbias vietas.
Kartoti garsiai frazes.

Besimokantiems digitaliniu (skaitymo/rašymo) būdu:

Užsirašinėti paskaitų metu.
Skaitant medžiagą, užsirašyti pastabas.
Skaityti ne vieną kartą.

Besimokantiems kinestetiniu būdu:

Pasiūlyti mokytis vaikštant, stebint ir dalyvaujant.
Skatinkite jų mokymąsi darant realius darbus, pavyzdžiui, programuoti aplikacijas.
Skatinkite juos atlikti realius eksperimentus iš to, ką jie išmoko, pavyzdžiui, grafinio dizaino, vaizdo įrašų kūrimo ir kt.

Iš tiesų, tai gali būti įvairių metodų derinys pagal besimokančiųjų pageidavimus.

3.4 Svarbiausios mokymosi temos besimokančioms moterims

Svarbu per pirmąją konsultaciją išsiaiškinti, kokios yra svarbiausios mokymosi temos besimokančioms moterims „skaitmeninės rinkos“ tema ir nukreipti tinkama linkme.

Besiformuojanti ES klasifikacija nustato tris pagrindines skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų kategorijas:

● Skaitmeninė kompetencija: dar vadinama skaitmeniniu raštingumu, apima pagrindinių skaitmeninių įgūdžių rinkinį, informacijos ir duomenų raštingumą, internetinį bendravimą ir bendradarbiavimą, skaitmeninio turinio kūrimą, saugumą ir problemų sprendimą. Skaitmeninė kompetencija – tai gebėjimas taikyti tuos skaitmeninius įgūdžius (žinias ir požiūrį) užtikrintai, kritiškai ir atsakingai apibrėžtame kontekste (pvz., švietime). Nuo 2006 m. skaitmeninės kompetencijos yra viena iš aštuonių pagrindinių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų ES.

● Konkrečiam darbui reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai: specifinių skaitmeninių įgūdžių rinkinys, skirtas dirbantiesiems, įskaitant skaitmeninių įrankių, tokių kaip 3D spausdintuvai, CAD programinė įranga ir robotai, naudojimą ir priežiūrą.

● Skaitmeniniai įgūdžiai IRT specialistams: pažangių, labai specializuotų skaitmeninių įgūdžių rinkinys, skirtas tiems, kurie dirba su IRT profesijomis, pavyzdžiui, programuotojams ir kibernetinio saugumo ekspertams, kurie, kaip tikimasi, ne tik naudosis, bet ir spręs susijusias problemas bei naujins esamas informacines ir ryšių technologijas, kurs naujus sprendimus.

Besimokantieji turėtų būti supažindinti su skaitmeninėmis kompetencijomis. Konsultantas turėtų padėti atpažinti stipriąsias ir silpnąsias jų gebėjimų puses. Taigi besimokančios moterys galės pasirinkti tinkamiausius mokymo kursus, kad įgytų skaitmeniniame sektoriuje reikalingų įgūdžių.