Skaitiniai „Tinkamų konsultavimo technikų ir metodų dirbant su besimokančiomis moterimis taikymas”

3.1 Konsultavimo stiliai, įgūdžiai ir metodai, internetinio mokymo kurso taikymas

Norint dirbti suaugusiųjų konsultavimo srityje, reikia išmanyti konsultavimo stilius ir metodus bei turėti šiam darbui reikalingų įgūdžių. Konsultavimo stiliaus esmė – įkvėpti besimokančiąsias, stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir mokyti įgūdžių, kurie yra reikalingi tam, kad besimokančios moterys galėtų sėkmingai tobulėti ir dirbti kartu, taip pat užtikrinant, jog besimokančiosios tikrai jaus suaugusiųjų švietėjo-konsultanto palaikymą. Kompetentingas suaugusiųjų švietėjas-konsultantas turi turėti gerus bendravimo ir socialinius įgūdžius, nes šiame vadovavimo stiliuje yra svarbus konstruktyvus grįžtamasis ryšys. Puikus konsultavimo srities specialistas taip pat užduoda klausimus besimokančiosioms, taip skatindamas jas naudoti „minčių lietaus“ metodą ir problemų sprendimo įgūdžius. Konsultavimo metodai gali padėti veiksmingai kovoti su darbo vietos kultūros problemomis, kurios kyla dėl to, kad darbo vietos kultūra geriausiu atveju yra neproduktyvi, o blogiausiu – žlunganti. Kai daug dėmesio skiriama tikslams, asmeniniam ir grupės tobulėjimui bei rezultatams, rezultatai dažnai kalba patys už save. Suaugusiųjų švietėjai-konsultantai gali taikyti vieną arba kelis skirtingus konsultavimo stilius. Vis dėlto, sėkmingiausiai savo srityje dirbantys specialistai pripažįsta, jog geriausias būdas užtikrinti gerus rezultatus yra suaugusiųjų švietėjų-konsultantų konsultavimo stiliaus pritaikymas prie besimokančiųjų kultūrinės aplinkos. Pagrindiniai konsultavimo stiliai yra šie:

  • Demokratinis konsultavimas: šis konsultavimo metodas suteikia besimokančiosioms laisvę ir atskaitomybę, o suaugusiųjų švietėjas-konsultantas į procesą įsitraukia tik tada, kai to reikia, norint, kad procesas vyktų toliau. Šio konsultavimo metodo metu besimokančios moterys jausis savarankiškai ir žinos, kad pačios kontroliuoja situaciją bei bus skatinamos įdėti savo indėlį į mokymosi procesą.
  • Autoritarinis konsultavimas: remdamasis šiuo konsultavimo metodu, suaugusiųjų švietėjas-konsultantas sprendžia, ką, kada ir kaip reikia daryti. Iš komandos narių yra reikalaujama tik supratimo. Kai indėlis yra nedidelis arba jo visai nėra, kyla pavojus, kad besimokančiosios jausis nuskriaustos ir nebus skatinamos mąstyti savarankiškai, tačiau šis konsultavimo metodas taip pat įskiepija discipliną, sutelkia komandos narius ir, nustačius aiškius tikslus, yra stipriai orientuotas į rezultatą.
  • Holistinis konsultavimas: kalbant apie gyvenimiškus konsultavimo metodus, holistinis konsultavimo stilius pirmauja šioje srityje. Šis konsultavimo metodas yra paremtas principu, kad viskas yra tarpusavyje susiję, ir teigia, jog žmonės turi būti visapusiški: tam, kad asmenys galėtų augti ir tobulėti, jie turi rasti pusiausvyrą visose savo gyvenimo srityse. Šis konsultavimo stilius ne tik padeda besimokančiosioms suvokti, kokią karjeros kryptį jos nori pasirinkti, bet ir suteikia besimokančioms moterims galimybę rasti savo vietą socialinėje ir kultūrinėje srityse, o tai padeda joms labiau pasitikėti savimi ir parodo besimokančiosioms, kokios jos iš tiesų yra svarbios. Šis konsultavimo metodas gali padėti atskleisti besimokančių moterų asmenines problemas ir pasikartojantį elgesį, kuris gali turėti neigiamos įtakos mokymuisi ir darbo paieškų rezultatams, taip pat – gali pasiūlyti sprendimo būdus, pavyzdžiui, streso valdymo ir atsipalaidavimo būdus.
  • Į viziją orientuotas konsultavimas: šis konsultavimo stilius skatina ir įgalina besimokančiąsias, parodydamas joms aiškią kryptį ir strategijas tikslams pasiekti bei skatina susitelkti. Taip pat, kaip ir dirbant su asmeniniu konsultavimo srities specialistu, šiame konsultavimo stiliuje yra remiamasi partnerystės principu bei grįžtamojo ryšio, apmąstymų ir pokalbių elementais, kad besimokančiosios iš tikrųjų būtų motyvuotos ir šis metodas tikrai darytų joms įtaką.

Suaugusiųjų švietėjas-konsultantas turėtų pripažinti ir įsisavinti pagrindinius konsultavimui reikalingus įgūdžius, kad galėtų juos taikyti. Pagrindiniai konsultavimo įgūdžiai yra šie:

  • Tikslų nustatymas. Konsultavimo metodas yra į tikslą orientuotas metodas, todėl gebėjimas padėti besimokančiajai išsikelti aiškius, aiškiai apibrėžtus ir emociškai patrauklius tikslus yra vienas iš svarbiausių konsultavimo įgūdžių, kuriuos turi turėti suaugusiųjų švietėjas-konsultantas. Kaip ir daugelis kitų konsultavimo aspektų, šis įgūdis gali būti tiek formalus, tiek neformalus. Kalbant apie formalųjį tikslų nustatymo aspektą, suaugusiųjų švietėjas-konsultantas turi žinoti, kaip ir kada į konsultavimo procesą reikėtų įtraukti tikslų nustatymo metodą, ir dažniausiai yra susipažinęs su tokiais modeliais kaip SMART tikslų modelis (SMART tikslas yra konkretus, pamatuojamas, įgyvendinamas, reikšmingas ir turintis laiko limitą). Kalbant apie neformalųjį tikslų nustatymo aspektą, suaugusiųjų švietėjas-konsultantas paprastai yra įpratęs mąstyti ir užduoti klausimus orientuodamasis į tikslą.
  • Pastabumas. Daug kur rašoma apie tai, koks svarbus konsultavimo procese yra klausymasis, tačiau dažnai pamirštama atkreipti dėmesį į pastabumą. Pavyzdžiui, asmens kūno kalba pasako labai daug informacijos apie jo emocinę būseną ir atsidavimą, tačiau galima lengvai pamiršti pagalvoti apie šiuos aspektus, jei suaugusiųjų švietėjas-konsultantas pernelyg daug galvoja apie tai, ką reikia daryti toliau.
  • Klausymasis. Šis konsultavimo įgūdis dažnai vadinamas aktyviu klausymusi, siekiant pabrėžti skirtumą tarp pasyvaus klausymosi ir aktyvaus įsigilinimo į tai, ką sako kitas žmogus bei parodymo, kad skiriate asmeniui visą savo dėmesį. Tai reiškia, jog klausantis kito žmogaus, savo rūpesčius ir idėjas reikia atidėti į šalį. Suaugusiųjų švietėjams-konsultantams gali būti labai sunku tai padaryti, tačiau tai yra įgūdis, kurį verta lavinti.
  • Empatiškumas. Empatija išsivysto natūraliai, ugdant pastabumo ir klausymosi įgūdžius. Jei suaugusiųjų švietėjas-konsultantas šiems įgūdžiams skiria pakankamai dėmesio, jis gali pradėti suvokti kito žmogaus emocinę būseną. Kai kuriems asmenims empatijos jausmas daro stiprų fizinį poveikį (mokslininkai šį reiškinį susiejo su veidrodinių neuronų veikimo principu). Gebėjimas įsijausti į kito žmogaus jausmus geram suaugusiųjų švietėjui-konsultantui yra labai svarbus: jis ne tik padeda specialistui palankiai priimti kitą asmenį, bet ir suteikia galimybę suprasti mintis ir emocijas, kurių pats besimokantysis iki galo nesuvokia.
  • Klausinėjimas. Konsultavimo proceso esmė – gebėjimas atidėti į šalį savo nuomonę apie tai, kaip būtų geriausia, teisingiausia arba aiškiausia ką nors daryti, ir užduoti klausimą, siekiant išsiaiškinti kito žmogaus nuomonę apie situaciją. Klausimai besimokančiosioms gali būti naudingi dėl trijų priežasčių:

    1. padeda sutelkti dėmesį – klausimai nėra nurodomojo pobūdžio, tačiau daro įtaką. Jie skatina besimokančiąją pagalvoti apie naują idėją ar sprendimo būdą tam tikroje srityje. Kvalifikuoti suaugusiųjų švietėjai-konsultantai puikiai moka taikyti klausimų metodą, kad padėtų besimokančioms moterims išeiti iš "probleminio mąstymo" ribų ir ieškoti atsakymų netikėtose vietose.
    2. skatina naujas idėjas – kad ir koks „akivaizdus“ suaugusiųjų švietėjui-konsultantui atrodytų atsakymas, dažnai būna taip, kad besimokanti moteris pasiūlo keletą skirtingų ir neretai geresnių alternatyvų. Jei neužduodate klausimo, rizikuojate, jog besimokančiosios kūrybinis potencialas liks neišnaudotas.
    3. skatina  įsipareigojimo jausmą – yra didelis skirtumas tarp to, kai žmogus ką nors daro dėl to, kad kažkas jam liepė arba pasiūlė taip daryti, ir to, kai jis ką nors daro dėl to, kad pats taip sugalvojo. Net jei besimokančioji sugalvoja tą pačią idėją, kurią buvo sugalvojęs suaugusiųjų švietėjas-konsultantas, faktas, kad ji pati sugalvojo idėją, rodo, jog praktiškai įgyvendindama idėją besimokanti moteris jaus daug didesnį atsakomybės ir įsipareigojimo jausmą.

  • Grįžtamojo ryšio suteikimas. Norint suteikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį konsultavimo srityje, svarbiausia, kad jis būtų stebimojo pobūdžio ir nesmerkiantis besimokančiosios. Kai suaugusiųjų švietėjas-konsultantas pateikia aiškų ir konkretų grįžtamąjį ryšį apie besimokančiosios veiksmus ir jų pasekmes, yra tikimybė, jog besimokanti moteris puikiai gebės pati įvertinti savo veiklą.

 

Nuorodos savišvietai


3.2 Konsultavimo technikų ir metodų dirbant su besimokančiomis moterimis taikymas

Moterys susiduria su plačiai paplitusiomis kliūtimis, trukdančiomis joms siekti karjeros. Šio disbalanso priežasčių yra daug ir dėl jų vis dar diskutuojama. Kliūtys yra susijusios su  šališkumu (sąmoningu ir nesąmoningu), struktūrinėmis kliūtimis ir organizacine kultūra. Be to, atlikti tyrimai rodo, kad moterys, dirbančios tose pramonės šakose, kuriose tradiciškai dominuoja vyrai, turi mažiau galimybių tobulėti vadovavimo srityje nei tose pačiose srityse dirbantys vyrai.

Nepaisant to, kad 80 procentų moterų, dirbančių mokslo, inžinerijos ir technologijų srityse, teigia, jog myli savo darbą, dėl anksčiau minėtų kliūčių moterų išsekimo lygis tokiose srityse yra didesnis nei vyrų. Aukštųjų technologijų pramonės šakose dirbančios moterys išeina iš darbo dvigubai dažniau nei vyrai (41% palyginti su 17%).

Moterų užimtumo lygis Europoje didėja, tačiau vis dar išlieka žemesnis nei vyrų. 2018 metais moterų (20-64 metų amžiaus) užimtumo lygis (ES) buvo 67 %, t. y. vienu procentiniu punktu   (p. p.) didesnis nei ankstesniais metais ir penkiais p. p. didesnis nei 2008 metais. Vis dėlto, moterų užimtumo lygis vis dar buvo 12 procentinių punktų žemesnis už atitinkamą to paties amžiaus vyrų užimtumo lygį.

Ką gali padaryti talentinga moteris, kai jai tenka susidurti su nedarbo problema arba su sunkumais darbe?

Šiuo atveju problemų sprendimo būdas yra konsultavimas: ši sritis padeda pagerinti profesinius rezultatus, santykius, darbo paieškas ir pasitikėjimą savimi. Konsultavimas yra vis labiau populiarėjanti strategija, kuri padeda talentingoms moterims įgyti įgūdžių ir siekti karjeros aukštumų. Daugelis organizacijų pačios investuoja į savo „didelį potencialą turinčių“ darbuotojų konsultavimą, o atlikti tyrimai rodo, jog konsultavimas gali būti labai veiksmingas bei gali padėti sumažinti vyrų ir moterų galimybių skirtumus vadovavimo srityje. Siekiant teikti konsultavimo paslaugas besimokančioms moterims, siūloma taikyti individualaus santykio modelį, kai profesionalus suaugusiųjų švietėjas-konsultantas dirba su besimokančia moterimi asmeniniais ir profesiniais tikslais, suteikdamas grįžtamąjį ryšį ir parodydamas kryptį, kuri padeda tobulėti. Naujausi tyrimai atskleidė daug žadančių duomenų apie konsultavimo sritį, ypač – apie jos potencialias galimybes suvienodinti vyrų ir moterų galimybes dirbti vadovaujantį darbą. 2017 metais atliktoje apklausoje vyrai 50 procentų dažniau nei moterys teigė, jog jų mokymai apie vadovavimą buvo „labai veiksmingi“. Tačiau, kai respondentai nurodė, kad jiems buvo suteiktos konsultavimo paslaugos, kurios buvo mokymų dalis, šis skirtumas beveik išnyko.

 

Nuorodos savišvietai

 

3.3 Maksimalus besimokančių moterų potencialo išsikelti tikslus išnaudojimas 

Pagrindinis kiekvienos konsultavimo programos tikslas – maksimaliai išnaudoti besimokančios moters galimybes išsikelti tikslus ir planus. Moterų ir mergaičių įgalinimas išnaudoti visą savo potencialą yra labai svarbus bet kurios visuomenės socialiniam vystymuisi, o Jungtinės Tautos (JT) šį procesą iš tiesų pripažįsta kaip vieną iš tvaraus vystymosi tikslų (Nr. 5: pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti visas moteris ir mergaites). Norint tai pasiekti, labai naudinga vesti mokymus moterims apie konsultavimą.

Svarbu, kad suaugusiųjų švietėjas-konsultantas paaiškintų besimokančioms moterims, jog jų profesinė ir asmeninė sėkmė priklauso nuo to, kiek toli į ateitį besimokančiosios yra linkusios planuoti. Gerai suplanuoti tikslai yra neapčiuopiama pergalės forma, kuriai pasiekti atitinkamai reikia veiksmingų strategijų ir taktikos. Svajonės ir vizijos, paverstos rašytine forma (planu), padeda kelionei sėkmės link tapti įsimintina. Žmogus, kuris turi aiškią ateities viziją, savo planą jau yra išdėstęs ant popieriaus ir negalvoja apie jį vien tik savo mintyse.

Tikslų nustatymas yra labai svarbus norint taikyti efektyvias laiko planavimo ir streso valdymo strategijas. Suaugusiųjų švietėjai-konsultantai bandys padėti besimokančiosioms suvokti, kad prisiimdamos atsakomybę už savo gyvenimą, jos bus atsakingos už visus nenumatytus įvykius ir įvykius, kuriuos gali kontroliuoti.  

Todėl, norint nustatyti tikslus, labai naudinga vadovautis S.M.A.R.T. tikslų metodu.    S.M.A.R.T. tikslai – tai tikslų ir veiksmų, kurių imsitės, kad pasiektumėte savo tikslus, planai. Tikslai nustatomi vadovaujantis šiais S-M-A-R-T kriterijais, kurie apibrėžia, koks turi būti tikslas:

  • Konkretus (SPECIFIC). Tikslai turi būti paprastai parašyti ir aiškiai apibrėžti – turi būti aišku, ką ketinate daryti. Pateikite aiškų tikslo vaizdą ir aiškias veiksmų gaires, kurios padėtų padidinti galimybes sulaukti sėkmės. Atsakykite į klausimus: Kas? Kodėl? Kur? Kada? Kuris?
  • Pamatuojamas (MEASURABLE). Tikslai turi būti pamatuojami, kad galėtumėte pasitikėti savo jėgomis juos įgyvendindami. Veiksmų ir pažangos matavimas gali būti puiki motyvacinė priemonė.
  • Įgyvendinamas (ACHIEVABLE). Tikslai turi būti įgyvendinami; jie turi jus skatinti pasitempti – tikslų siekimas jums turi būti iššūkis –, tačiau taip pat turi būti aiškiai apibrėžti, kad galėtumėte juos pasiekti. Turite turėti atitinkamų žinių, įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų tikslams pasiekti.
  • Reikšmingas (REALISTIC). Tikslas turi būti naudojamas norint pamatuoti rezultatą, o ne veiklą. Jis turi šiek tiek viršyti jūsų galimybių ribas, kad skatintų jus augti ir tobulėti, tačiau turi būti realus.
  • Turintis laiko limitą (TIME FRAME). Tikslai turi turėti laiko limitą, kuris sukuria jausmą, jog reikia skubiai įgyvendinti tikslą arba sukelia įtampą tarp esamos realybės ir tikslo vizijos. Jei tokios įtampos nėra, mažai tikėtina, kad tikslas duos norimą rezultatą. Turėdami laiko limitą, galėsite įvertinti savo pažangą ir atitinkamai iš naujo nusistatyti tikslus, kad nenukryptumėte į kitus neatidėliotinus tikslus.

Tikslų nustatymas vadovaujantis S-M-A-R-T metodo kriterijais yra pagrindinė efektyvi strategija, kurią suaugusiųjų švietėjas-konsultantas turėtų pateikti besimokančioms moterims. Be šių kriterijų taip pat svarbūs ir kiti pagrindiniai įgūdžiai: savimotyvacija, laiko planavimas, pozityvus mąstymas, prioritetų nustatymas.

 

Nuorodos savišvietai

 

3.4 Konsultavimo proceso stebėjimas

Konsultavimo proceso vertinimas – sistemingas būdas nustatyti veiksmingo konsultavimo proceso rezultatus bei nuopelnus. Konsultavimas yra dinamiškas ir individualus procesas. Besimokančiųjų planai ir tikslai niekada nebūna statiški, nes vystymasis ir pokyčiai niekada nebūna linijiniai. Konsultavimo proceso metu tikslai kinta ir turėtų kisti bei vystytis.

Norint kontroliuoti būsimus nukrypimus, svarbu nuolat stebėti ir vertinti vykstantį procesą. Tai padeda nesunkiai nustatyti, ar reikia atlikti prisitaikymo reikalaujančius veiksmus ir duoti papildomų nurodymų. Stebėsena yra procesas, kurio metu sistemingai ir nuolat yra renkama informacija konsultavimo proceso metu.

Konsultavimo proceso stebėjimas apima informacijos rinkimą, siekiant įvertinti konsultavimo proceso rezultatus ir padarytą pažangą siekiant numatytų pokyčių ir tikslų. Matuojant konsultavimo proceso efektyvumą stebėsenos pagalba, galima nesunkiai išsiaiškinti, ar proceso metu aplinkybės pasikeitė arba evoliucionavo. Vykdydami stebėjimo procesą, konsultavimo srities specialistai gali pritaikyti tolimesnius veiksmus prie besimokančiosios poreikių. Stebint besimokančios moters pažangą, galima stipriai pagerinti ilgalaikį besimokančiųjų sėkmės rodiklį ir konsultavimo kokybę.

Pirmiausia, norint, kad konsultavimo stebėjimo procesas būtų veiksmingas, svarbu, kad besimokančiosios organizuotai ir reguliariai dalintųsi savo mintimis, patirtimi ir pažanga su suaugusiųjų švietėju-konsultantu. Pakanka moterims pasiūlyti tokias priemones kaip savaitinė konsultavimo proceso vertinimo forma arba klausimynas, skirtas konsultavimo proceso efektyvumui nustatyti. Besimokančiosios turėtų užpildyti vertinimo formą ir atsakyti į klausimyno klausimus bei pasidalinti savo atsakymais su suaugusiųjų švietėju-konsultantu prieš kitą užsiėmimą. Panaudojus tokias priemones kelis kartus, šis procesas tampa rutina, kuri padeda tobulinti ir gerinti besimokančiųjų sąmoningumo lygį bei padeda joms susitelkti į realią savo patirtį. Sąmoningumas yra sėkmingo proceso esmė.

Veiklos stebėjimo ir konsultavimo formos pavyzdys galėtų būti savaitinė konsultavimo proceso apžvalga; klausimynas, kurį reikia užpildyti prieš užsiėmimą; bendras darbų sąrašas.

Vertinat konsultavimo proceso efektyvumą, reikėtų atsižvelgti į šiuos pagrindinius aspektus:

  • efektyvumą: kokiu būdu užsiėmimai ir įdėtos pastangos tampa veiksmais ir rezultatais?
  • veiksmingumą: kaip atskirai atliekami veiksmai padeda pasiekti norimų rezultatų?
  • aktualumą: ar įgyta patirtis ir pasiekti rezultatai atitinka besimokančiosios poreikius, prioritetus ir siekius?
  • poveikį: kiek reikšmingas pokytis buvo (yra) siekiant bendro tikslo?
  • naudą: kiek konsultavimo proceso poveikis atitinka besimokančiosios norus ir poreikius?
  • tvarumą: ar galima tikėtis, kad teigiami pokyčiai išliks ir mokymams pasibaigus? Ar verta toliau tęsti konsultavimo procesą?

Šiuos klausimus galite naudoti kaip konsultavimo proceso vertinimo formos pavyzdį.


 

Nuorodos savišvietai